Paprastasis čiobrelis

Paprastieji čiobreliai yra žemi, dažniausiai ne didesni kaip 10 cm. aukščio, prie žemės prigludę visžaliai puskrūmiai. Čiobreliai randami sausose, saulės gerai įšildomose ir gerai apšviestose vietose: smėlėtose pamiškėse, smėlynuose, smiltpievėse, pušynų aikštelėse. Nepakenčia pavėsio, todėl smėlynams ar kitoms atviroms buveinėms apaugus krūmais ir medžiais išnyksta arba lieka tik pavieniai skurdūs paprastųjų čiobrelių augalai.

Paprastųjų čiobrelių galima aptikti visuose Lietuvos regionuose, bet šie augalai dažni tik rytinėje ir pietinėje šalies dalyse, kuriose vyrauja smėlio dirvožemiai. Paprastieji čiobreliai žydi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio, kartais  pavienių žiedynų galima aptikti ir rugsėjo mėnesį. Sėklos sunoksta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Dauguma liaudiškų čiobrelių pavadinimų panašūs į dabar priimtą norminį augalo vardą: čebras, čebrelis, čebriukas, čepronėlis, čiobras, čiumbrelis. Keli liaudiški pavadinimai aiškiai susiję su lotynišku genties vardu: timijonas, timkus, timkužis, o štai J.A.Pabrėža čiobrelį vadino dievaičiu.

Į paprastuosius čiobrelius panašūs keturbriauniai čiobreliai, tačiau už juos  gerokai aukštesni (išauga iki 30 cm.), auga vidutinio drėgnumo ar net drėgnose pievose, mažiau jautrūs pavėsiui. Skiriasi šių augalų kvapas. Jeigu abiejų rūšių čiobreliai įsikuria netoliese, pasitaiko jų hibridų, kurie pagal vienus požymius panašesni į paprastuosius, pagal kitus - į keturbriaunius čiobrelius. Vis dažniau Lietuvoje auginami hibridinės kilmės augalai - citrininiai čiobreliai. Jiems būdingas malonus kvapas, primenantis šviežias citrinas.

Paprastieji čiobreliai yra vieni iš dažniausiai liaudies medicinoje naudojamų augalų. Paprastai vartojami dėl stiprių dezinfekuojamųjų savybių, jais gydomi virškinimo organų sutrikimai. Paprastųjų čiobrelių antpilas malšina spazmus, skatina prakaitavimą, palengvina atsikosėjimą, padeda nuo kirmėlinių ligų, veikia kaip švelnūs raminamieji. Čiobreliais neretai gydomas bronchitas, laringitas, viršutinių kvėpavimo takų ir kiti uždegimai, persišaldymas, slopinamas vidurių pūtimas. Literatūroje nurodoma, kad čiobrelių arbata padeda malšinti pagirių simptomus ir yra veiksminga priemonė nuo alkoholizmo. Kaip išoriniai vaistai, čiobrelių arbata arba užpilas naudojami burnos ertmei ir gerklei skalauti sergant dantenų ligomis, gerklės uždegimu, nuoviru plaunamos nedidelės pūliuojančios žaizdelės. Iš paprastųjų ir kitų rūšių čiobrelių gaunamas eterinis aliejus vartojamas kaip raminamieji žmonėms, jaučiantiems nuolatinę įtampą. Nėščiosios turėtų vengti čiobrelių arbatos ir kitų iš šių augalų paruoštų preparatų. Pasitaiko žmonių, kurie jautrūs arba alergiški čiobrelių kvapui ir iš jų pagamintiems preparatams.

Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos pasižymi dezinfekuojančiomis ir raminančiomis savybėmis. Jo nuoviras ir skystas ekstraktas vartojamas atsikosėjimui palengvinti ir skausmui malšinti sergant bronchitu, laringitu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš čiobrelio paruošti preparatai naikina mikrobus, virusus, slopina uždegimus, atpalaiduoja spazmus. Vartojamas nuo virškinamojo trakto, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligų.

Paprastųjų, kaip ir keturbriaunių, čiobrelių švieži ir džiovinti lapai yra puikūs prieskoniai, jų barstoma į įvairius patiekalus. Trupučiu šviežių lapų galima  paskaninti salotas ir mišraines. Svarbu tai, kad čiobrelių kvapas išlieka net tada, kai patiekalas gana ilgai gaminamas. Iš džiovintų paprastųjų čiobrelių lapų arba ūglių su žiedais verdama kvapni arbata, jie įeina į arbatžolių mišinius.

Iš paprastųjų čiobrelių lapų ir žiedų gaunamas eterinis aliejus naudojamas  parfumerijoje. Jis turi fungicidinių ir antiseptinių savybių. Sudžiovintų žiedynų seniau buvo dedama į spintas ir skrynias, kad atbaidytų kandis, o drabužiams jie suteikdavo malonų kvapą. Paprastieji čiobreliai yra dekoratyvūs augalai, tinkami auginti smėlėtame dirvožemyje tarp akmenų ar ant dirbtinių kalnelių. Svarbu žinoti, jog paprastieji čiobreliai labai jautrūs drėgmės pertekliui. Dirvožemis turi būti ypač laidus vandeniui.

Žiedus gausiai lanko bitės, drugiai ir kitokie vabzdžiai. Lietuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad iš 1 ha. čiobrelių sąžalyno bitės surenka apie 380 kg. nektaro.

Šveicarijoje ir Prancūzijoje paprastuoju čiobreliu paskaninami tam tikros rūšies sūriai. Islandijoje - rūgęs pienas. Airijoje - pasukos.