Paprastasis varputis

Paprastieji varpučiai yra daugiamečiai, ilgus plonus šakniastiebius išauginantys, 20-120 cm. aukščio augalai. Jauni šakniastiebiai balti, senesni - rusvi. Lapai linijiški, pliki arba apžėlę ilgais plaukeliais, žali arba melsvo atspalvio. Žiedai susispietę dvieilėmis, 5-10 cm. ilgio varpomis. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio, grūdai subręsta rugpjūčio-spalio mėnesiais. Randami dirbamuose laukuose, dirvonuose, dykvietėse, patvoriuose, pievose, pamiškėse, upių krantuose.

Paprastieji varpučiai - įkyrios, sunkiai išnaikinamos piktžolės. Tankiuose varpučių sąžalynuose 1m² plote būna 2 kg. ir daugiau varpučių šakniastiebių. Paprastieji varpučiai įsikuria įvairios mechaninės sudėties dirvožemiuose, bet labiausiai suveša trąšiuose priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose. Visoje Lietuvoje paplitę, išties dažni augalai.

Paprastieji varpučiai turi mažai liaudiškų vardų ir beveik visoje Lietuvoje nuo seniai įvardijami varpučiais ar labai panašiai (varputė, varputys, varpis). Kad šis pavadinimas senas, galima spręsti ir iš panašaus latviško pavadinimo - vārpata. Tik kai kuriuose regionuose jie vadinti valkūnais(dabar tai kitos genties - Agropyron- vardas). Šis pavadinimas aiškiai susijęs su šakniastiebių ypatybėmis: ariant, akėjant ar kitaip įdirbant žemę: ilgi, virveles primenantys šakniastiebiai vyniojasi apie padargus ir velkasi kuokštais.

Paprastieji varpučiai liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje yra labai vertinamos vaistažolės. Šakniastiebių nuoviras slopina uždegimus, tirpdo inkstų akmenis, stiprina organizmą, juo gydomi įvairūs kepenų ir inkstų sutrikimai, infekciniai šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimai, palaikoma vyrų potencija. Teigiama, kad varpučiuose esančios veikliosios medžiagos apsaugo inkstų audinius nuo infekcijų ir dirgiklių, paspartina šlapimo skyrimąsi ir lėtai tirpdo inkstų akmenis. Svarbiausia, jog varpučių preparatai veikia labai švelniai ir neturi jokio šalutinio poveikio. Liaudies medicinoje paprastųjų varpučių šakniastiebių nuoviras išoriškai naudojamas galūnių tinimui slopinti.

Vaistams paprastųjų varpučių šakniastiebiai renkami rudenį (rugsėjo-spalio mėnesiais) arba pavasarį (balandžio mėnesį). Geriausia rinkti dirvonuose, kuriuose kelerius metus nenaudoti herbicidai ir trąšos. Šakniastiebiai švariai nuplaunami, pašalinami stiebų likučiai, pažeistos šakniastiebių dalys ir jie džiovinami ne aukštesnėje nei 40°C temperatūroje. Išdžiuvę šakniastiebiai turi išlikti šviesiai geltoni.

Seniau paprastųjų varpučių šakniastiebiai, dažniausiai badmečiais, vartoti maistui. Sudžiovintų šakniastiebių miltų būdavo maišoma į javų miltus kepant duoną.

Paprastųjų varpučių šakniastiebiuose susikaupia gana daug angliavandenių, todėl jie yra salsvo skonio. Ilgai verdant šakniastiebius gaunamas į sirupą panašus saldus skystis. Džiovinti ir paskrudinti vartojami kaip kavos pakaitalas. Labai jauni lapai tinka salotoms, o jų sultys pasižymi panašiomis savybėmis kaip kviečių želmenų sultys.

Įdomu, jog katės ir šunys dažnai ir noriai ėda paprastųjų varpučių lapus. Manoma, kad augalų lapai plėšrūnams padeda apvalyti virškinimo sistemą ar atsikratyti žarnyno parazitų, bet kodėl katės ir šunys iš visų kitų žolių išskiria varpučius, tiksliai nežinoma.

Ilgus tvirtus šakniastiebius išauginantys paprastieji varpučiai gerai sutvirtina dirvožemį ir apsaugo jį nuo erozijos, dėl to puikiai tinka pylimams, šlaitams, sankasoms sutvirtinti. Šakniastiebių nuoviru su kandikais audiniai dažomi žaliai.