Penkiaskiautė sukatžolė

Penkiaskiautės sukatžolės yra daugiamečiai, 60-150 cm. aukščio augalai. Stiebas stačias, kaip ir lapai, apžėlęs gana tankiais plaukeliais. Lapai penkiaskiaučiai, tik patys viršutiniai, esantys žiedyno srityje, dažniausiai triskiaučiai. Žiedynas ilgas, neretai sudaro trečdalį viso augalo aukščio. Žiedai susitelkę nedidelėmis kekėmis lapų pažastyse. Vainikėlis rausvas ar rausvai violetinis. Žydi nuo birželio iki rugsėjo.

Penkiaskiautės sukatžolės aptinkamos dykvietėse, pakrūmėse, patvoriuose, dirvonuose, pakelėse. Paprastai įsikuria derlingame, azoto medžiagų turtingame dirvožemyje, tačiau gali augti ir gana skurdžiame priesmėlio ar smėlio dirvožemyje. Penkiaskiautės sukatžolės paplitusios visoje Lietuvoje, bet randamos dažniausiai tik kaimuose, gyvenvietėse ir miestuose arba arti jų.

Į penkiaskiautės sukatžolės labai panašios paprastosios sukatžolės. Jos nuo penkiaskiaučių skiriasi tuo, kad stiebo briaunos plaukuotos tik apatinėje dalyje. Paprastosios sukatžolės aptinkamos tik vakarinėje Lietuvos dalyje. Jų gydomosios savybės tokios pačios kaip ir penkiaskiaučių sukatžolių.

Literatūroje nurodoma, jog gana šiurkštūs sukatžolių plaukeliai jautriems žmonėms gali sudirginti odą ar net sukelti dermatitą. Pasitaiko atvejų, kad kvapus eterinis aliejus padidina žmonių jautrumą saulės spinduliams.

Penkiaskiautės ir paprastosios sukatžolės yra labai vertinamos, nes maža augalų, kurie turėtų panašių savybių derinį. Iš sukatžolių paruošti preparatai nuo seniai liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje vartojami kaip raminamieji, širdies ir skrandžio veiklą reguliuojantys, spazmus malšinantys, prakaitavimą skatinantys, organizmą stiprinantys ir įvairias moterų ligas gydantys vaistai. Paprastųjų sukatžolių antpilas veiksmingas nuo nervų dirglumo.

Svarbiausia, kad jis nesukelia mieguistumo, bet švelniai atpalaiduoja, slopina Įtampą, mažina kraujospūdį. Antpilas stiprina širdį, vartojamas dėl nervinių priežasčių kilusiems širdies veiklos sutrikimams, tokiems kaip smarkus širdies plakimas, gydyti. Antpilas arba ištrauka padeda sergantiems funkciniais širdies ritmo sutrikimais. Teigiama, kad iš sukatžolių pagaminti preparatai(antpilas, spiritinė ištrauka) daugeliu atvejų efektyvesni už valerijonus. Sukatžolių preparatai taip pat skatina gimdos veiklą, šalina negalavimus, susijusius su menopauze, mėnesinių ritmo sutrikimus, ypač atsiradusius dėl nervinių priežasčių, vartojami po gimdymo atsiradusiems negalavimams gydyti. Sukatžolių reikia vengti nėščiosioms, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Antpilas arba nuoviras veiksmingai padeda sureguliuoti pernelyg aktyvią skydliaukės veiklą, tik juos reikia vartoti ilgai- bent kelis mėnesius.

Iš penkiaskiaučių ir paprastųjų sukatžolių gaminami homeopatiniai preparatai, skirti širdies veiklos, mėnesinių ir menopauzės sukeltiems sutrikimams gydyti,
nuo vidurių pūtimo. Sukatžolės vaistams renkamos augalams pradėjus žydėti, geriausia-birželio-liepos mėnesiais. Pjaunamos 30-40 cm. ilgio augalų viršūnės su žiedais ir lapais. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje nei 60°C temperatūroje.

Švieži ir džiovinti sukatžolių žiedai vartojami kaip prieskoniai. Jų dedama į sriubas, padažus, labai tinka patiekalams iš lęšių ir pupelių paskaninti. Iš šviežių arba džiovintų žiedų verdama arbata arba jų įmaišoma į kitas arbatžoles.

Sukatžolių žolės nuoviras audinius dažo tamsiai žaliai ar rusvai žaliai. Iš stiebų galima gauti pluošto. Sukatžolės yra nektaringi augalai. Nustatyta, kad vienas žiedas išskiria 0,5-1mg nektaro, o iš 1ha šių augalų sąžalyno per visą žydėjimo laikotarpį bitės surenka iki 300kg nektaro.