Paprastoji garšva

Paprastosios garšvos- daugiamečiai, 30-70 cm. aukščio, ilgus požeminius šakniastiebius išauginantys augalai. Žiedai susitelkę sudėtiniais skėčiais. Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Paprastosios garšvos randamos lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, pakrūmėse, soduose, dykvietėse.

Dažniausiai įsikuria derlingame, vidutiniškai drėgname dirvožemyje. Gali augti ūksmingose ir visai atvirose vietose. Soduose paprastosios garšvos yra įkyrios, sunkiai išnaikinamos piktžolės. Šie augalai paplitę visoje Lietuvoje ir tinkamose buveinėse gausūs.

Mokslinis garšvos genties vardas Aegopodium kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: aix, aigos- ožka ir podion- pėda. Taip gentis pavadinta dėl to, kad garšvų lapai panašūs į ožkos pėdą. Paprastosios garšvos rūšies mokslinis pavadinimas- podagraria- susietas su augalo gydomosiomis savybėmis. Viduramžiais paprastosios garšvos laikytos vienais iš veiksmingiausių vaistinių augalų nuo tuo metu tarp aukštuomenės atstovų, vienuolių ir šventikų paplitusios ligos - podagros. Ji kyla dėl organizme sutrikusios šlapimo rūgšties apykaitos. Šia liga dažniausiai suserga nutukę, daug purininių medžiagų turinčio maisto(riebios mėsos, žuvies) vartojantys žmonės. Viduramžiais aukštuomenė ir vienuoliai valgė daug riebaus maisto. Paprastosios garšvos labai vertintos kaip maistiniai ir vaistiniai augalai, daug jų auginta vienuolynų daržuose ir soduose.

Paprastosios garšvos viduramžiais ir vėlesniais laikais buvo vartojamos sergant podagra. Šiuolaikinėje medicinoje šių augalų preparatais gydomas reumatas, artritas, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimai, garšvos mažina kraujo spaudimą, vartojamos kaip šlapimą varanti priemonė. Antpilas turi raminamųjų savybių. Išoriškai paprastųjų garšvų lapų nuoviro kompresais gydomi nudegimai, vabzdžių įgėlimai, sunkiai gyjančios žaizdos, šutekliai dedami ant skaudančių sąnarių. Iš žydinčių augalų gaminami homeopatiniai preparatai nuo artrito ir reumato.

Vaistams renkami jauni, sveiki paprastųjų garšvų lapai nuo pavasario iki rudens. Jie sultingi, todėl būtina džiovinti labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje. Maistui vartojami jauni paprastųjų garšvų lapai, nuskinti, kol augalai dar nepražydę. Lapus galima valgyti žalius, virtus arba troškintus, jų dedama į salotas, verdamos sriubos. Garšvoms būdingas aštrokas ir gana savitas kvapas, tad kai kam iš jų pagaminti patiekalai nepatinka, o kiti juos labai mėgsta, laiko skanėstu. Paprastųjų garšvų lapai išauga anksti pavasarį, kiek anksčiau, negu ima dygti didžiosios dilgėlės arba kartu su jomis, todėl tai vienas pirmųjų maistui tinkamų žalumynų. Kaip maistiniai augalai paprastosios garšvos buvo svarbios badmečiais.

Paprastosios garšvos gali būti auginamos parkuose arba po medžiais, nes vešlūs lapai greitai uždengia dirvožemį. Gėlynuose kartais sodinamos paprastosios garšvos su šviesiai žaliais lapais, išmargintais gelsvomis arba baltomis dėmėmis. Tokie augalai, palyginti su laukinėmis garšvomis, auga ir plinta lėčiau.