Pavasarinė raktažolė

Pavasarinės raktažolės yra daugiamečiai, 20-40 cm. aukščio žoliniai augalai. Lapai šviesiai žali, truputį raukšlėti, su ilgu sparnuotu lapkočiu, sudaro skrotelę. Žiedai vamzdiški, ryškiai geltoni, ilgų žiedynstiebių viršūnėje po 5-20 susispietę skėtiško- mis kekėmis.

Pavasarinės raktažolės žydi nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios. Žiedai kvapūs, juos apdulkina bitės ir drugiai. Auga pievose, šlaituose, pamiškėse, kartais šviesiuose lapuočių miškuose. Dažniausiai įsikuria neutralios ar šarminės reakcijos priemolio arba molio dirvožemiuose.

Pavasarinės raktažolės paplitusios visoje Lietuvoje, bet nevienodai dažnos ir gausios. Pastaruoju metu šie augalai tapę pastebimai retesni, negu buvo prieš kelis dešimtmečius, nes sumažėję jiems tinkamų buveinių.

Paprastosios raktažolės, kaip ir daugelis kitų gerai žinomų ir nuo seno vartotų augalų, turi daug liaudiškų, su raktu susijusių pavadinimų: dangaus raktai, dangaus rakteliai, Jurgio raktai, rakteliai, Švento Petro raktai ir kitokie. Raktas paprastai simbolizuoja suteiktą valdžią, galią. Gali būti, jog šių augalų vardas su raktu susietas dėl to, kad jie pražysta tada, kai gerokai sušyla oras ir prasideda tikrasis pavasaris.

Pavasarinės raktažolės yra labai vertingi vaistiniai augalai, tačiau dėl įvairių priežasčių iš jų pagaminti preparatai dabar vartojami gana ribotai ir neišnaudojamos visos jų gydomosios savybės. Svarbu pridurti, kad pavasarinių raktažolių lapų maistui ir antpilo gydymo tikslais nederėtų vartoti nėščiosioms ir asmenims, vartojantiems kraujo krešėjimą slopinančius vaistus, nes šie augalai irgi mažina jo krešėjimą. Seniau šių augalų žiedynų antpilu dažniausiai buvo slopinami spazmai, raumenų traukuliai, paralyžius, reumato sukelti skausmai. Lapuose, žieduose ir ypač šaknyse yra saponinų, kurie palengvina atsikosėjimą, todėl jais gydomas bronchitas, kitos kvėpavimo takų ligos. Salicilo dariniai veikia kaip nuskausminamieji, slopina uždegimus, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą ir šlapimo skyrimąsi. Nuo žiedų atskirtų vainikėlių antpilas yra efektyvūs raminamieji, juo gydomos nervų ligos. Šį preparatą ypač veiksminga vartoti pernelyg aktyviems vaikams ir tiems, kurių sutrikęs miegas. Literatūroje nurodoma, kad pavasarinių raktažolių vainiklapių preparatai padeda sergantiems alergija, jais galima gydyti astmą.

Iš visų paprastųjų raktažolių dalių gaminami homeopatiniai vaistai, kuriais gydomos inkstų ir kvėpavimo takų ligos.

Žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Lapai skinami vasaros pradžioje. Džiovinami taip pat, kaip žiedynai. Šaknys kasamos rudenį arba anksti pavasarį, švariai nuplaunamos, pašalinamos smulkios šaknelės ir išdžiovinamos. Jauni pavasarinių raktažolių lapai valgomi švieži, troškinti, jų dedama į sriubas. Lapuose gausu vitamino C, kurio daug išlieka ir juos sudžiovinus. Iš džiovintų, kartais ir šviežių lapų verdama arbata arba jų maišoma į kitas arbatžoles. Neišsiskleidę arba vos pradėję skleistis žiedai švieži arba konservuoti vartojami kaip garnyras, jais galima puošti įvairius patiekalus, ypač tinka salotoms. Kai kuriose Europos šalyse iš pavasarinių raktažolių žiedų anksčiau buvo gaminamas vynas, turėjęs raminamųjų savybių.

Pavasarinės raktažolės yra dekoratyvūs, gana anksti pavasarį ir ilgokai žydintys augalai, todėl kartais auginami gėlynuose.