Paprastasis apynys

Paprastieji apyniai yra daugiamečiai, dažniausiai apie 6 m. ilgio vijoklinius stiebus išauginantys augalai. Stiebai patys apsisuka aplink atramą. Jeigu apyniai neturi atramos ir driekiasi pažeme, jie paprastai nežydi.

Paprastieji apyniai auga derlingame ir drėgname dirvožemyje, dažniausiai vandens telkinių pakrančių krūmynuose ir baltalksnynuose, nors neretai įsikuria miškų pakraščiuose,  patvoriuose, soduose. Pakenčia unksmę, bet žydi ir dera tik gerai apšviestose  vietose.

Paprastieji apyniai yra dvinamiai augalai. Vaisiai (spurgai) užsimezga tik  tada, kai kartu ar netoliese auga abiejų lyčių - vyriškieji ir moteriškieji - augalai. Žiedus apdulkina vėjas.

Lietuvių tautosakoje apie apynius sukurta nemažai mįslių. Vienos mįslės  siejamos su apynių spurgais („Vytinis kamantinis, aukštyn lėkdamas, kiaušius  deda"; „Užlipa nuogas, nulipa kankaluotas"; „Ne paukštis, aukštai lipa kiaušį dėti"), kitos - su augimo būdu („Berankis, bekojis - medin įsivyniojęs"; „Be rankų, be  kojų į medį įkopia"), bet daugiausia jų siejama su alumi („Augdamas gero būdo,  užaugęs nepalaiko aruode grūdo"; „Augant kimba lipa prie kartelės, užaugęs riečia  prie tvorelės"; „Nudurtas atgyja, nenudurtas neatgyja").

Apyniai gydymo tikslais naudojami labai seniai. Dažniausiai apynių spurgų užpilas vartojamas kaip švelniai veikiantys raminamieji, spazmus atpalaiduojantys, karštį mažinantys, šlapimo skyrimąsi skatinantys vaistai. Karčiosios medžiagos skatina virškinamųjų sulčių skyrimąsi ir gerina virškinimą. Nustatyta, kad apynių  spurguose esantis lupulinas panašus į moterų organizme susidarančius, pieno  skyrimąsi stimuliuojančius hormonus. Spiritine apynių spurgų ištrauka Kinijoje  kliniškai buvo gydomos bakterijų sukeliamos ligos: tuberkuliozė, raupsai,  bakterinė dizenterija ir kitos. Liaudies medicinoje apyniai vartojami nuo kosulio,  karščiavimo, viduriavimo, uždegimų, nemigos, reumato, auglių, nervų uždegimų.  Iš spurgų daromos kimštinės pagalvėlės, dedamos po galva sergantiems nemiga,  nes pamažu išsiskiriantys eteriniai aliejai veikia raminamai. Spurgų ir apynių  šaknų nuoviras stiprina plaukus.

Kai kuriems žmonėms su oda susilietę žali apyniai gali sukelti dermatitą, todėl juos skinant reikia saugoti veidą ir rankas. Taip pat svarbu, kad šiurkščių, trapių  plaukelių nepakliūtų į akis.

Apynių spurgai skinami žalsvi, rugpjūčio - rugsėjo mėnesį, kol neparudę,  nepašalę, dar ne visai prinokusios sėklos. Juos reikia džiovinti ne aukštesnėje kaip  30°C temperatūroje.

Jauni apynių ūgliai ir lapai tinka salotoms pagardinti, virti ar troškinti  naudojami garnyrui. Lapuose yra rutino. Iš spurgų ir lapų verdama arbata.  Svarbiausia apynių pritaikymo sritis - alaus gamyba. Spurguose esančios karčiosios  medžiagos, iš kurių svarbiausia yra lupulinas, alui suteikia kartumo, sustabdo  gramneigiamų bakterijų dauginimąsi. Apynių spurgų ekstraktai naudojami  įvairiems gaiviesiems gėrimams, saldumynams, kepiniams kvapinti.

Paprastųjų apynių lapais ir spurgais, nelygu, koks kandikas, žaliai, rudai arba raudonai gali būti dažoma vilna ir šilkas. Iš spurgų išgaunamas eterinis aliejus naudojamas parfumerijos pramonėje. Iš ilgų stiebų gaunamas šiurkštus, į kanapių panašus pluoštas, bet plaušus sunkoka atskirti. Stiebai taip pat tinka popieriui gaminti. Kartais apyniai auginami apželdinimo tikslais, tačiau apatiniai lapai gana greitai nudžiūsta ir augalai netenka dekoratyvumo.