Paprastoji bitkrėslė

Paprastosios bitkrėslės yra daugiamečiai, 1,5 m. aukštį pasiekiantys, savito kvapo  augalai. Paprastoji bitkrėslė žydi nuo liepos iki rugsėjo, kartais- spalio mėnesio. Paprastosios bitkrėslės dažniausiai įsikuria dykvietėse, prie sodybų, pakelėse, ant geležinkelių pylimų, bet gausiausiai jų randama didžiųjų ir vidutinių upių pakrantėse.

Bitkrėslės labiausiai mėgsta priesmėlio ir priemolio dirvožemį, tačiau gali augti ir molio dirvožemyje, tik svarbu, kad šis nebūtų permirkęs. Bitkrėslės yra šviesomėgiai augalai. Po medžiais arba tarp krūmų jos menkai žydi. Paplitusios visoje Lietuvoje.

Lietuvoje paprastųjų bitkrėslių gydomosios savybės žinomos nuo seno. Apie tai galima spręsti ir iš daugybės liaudiškų pavadinimų: auksaširdė, bitkrėslis, bitkvieslė,  bridkažolė, bridklas, kirmytžolė, marūnas, saulakrėslis, saulėkrislės ir kitokie. Jeigu  augalai žmonėms buvo nesvarbūs, jų nepažinojo ir nesistengė įvardyti. Tikėtina, jog paprastosios bitkrėslės žmonių gyvenamojoje aplinkoje išplito todėl, kad nuo seno augintos prie namų. Be to, kai kur kaimuose iki šiol aptinkama paprastųjų bitkrėslių su smulkiai suskaidytais garbiniuotais lapais. Jos augintos darželiuose kaip dekoratyviniai augalai.

Truputį šviežių paprastosios bitkrėslės lapų arba graižų galima pridėti į salotas. Jie suteikia savitą kvapą ir kartoką skonį. Kai kuriuose kraštuose bitkrėslių lapai ir graižai naudojami kaip prieskoniai vietoje muskato arba cinamono, iš jų verdama arbata. Anksčiau Lietuvoje džiovintų lapų ir graižų milteliais vasarai būdavo apibarstomi lašiniai ir kumpiai, kad jų nepultų musės ir kiti vabzdžiai.

Daugelyje pasaulio šalių paprastosios bitkrėslės nuo seno augintos ir naudotos įvairioms ligoms gydyti, tačiau šiuolaikinėje medicinoje augalo preparatai naudojami ribotai. Antpilas skatina tulžies skyrimąsi ir nutekėjimą. Dažniausiai paprastosios bitkrėslės vartotos nuo kirmėlinių ligų (helmintozių), kartais - siekiant sureguliuoti moterų mėnesinių ciklą. Iš paprastųjų bitkrėslių pagamintų preparatų turėtų vengti nėščiosios.

Paprastųjų bitkrėslių lapų karštais kompresais liaudies medicinoje gydytos odos ligos, patinimai, votys. Nuoviru būdavo naikinamos utėlės ir glindos, gydomi niežai. Paprastoji bitkrėslė - nuodingas augalas, todėl gydymo tikslais jį reikia vartoti labai atsargiai.

Lapuose ir žiedynuose randama apie 0,15 procentų eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra kamparo, borneolio ir tujono. Tujonas - veiksmingas insekticidas, bet labai nuodingas žinduoliams.

Jauni ūgliai su lapais seniau naudoti audiniams dažyti žaliai, o lapai ir žiedynai - geltonai. Teigiama, kad šalia vaismedžių ar dekoratyvinių augalų auginamos bitkrėslės atbaido kai kuriuos kenkėjus. Jas galima sodinti gėlynuose, tačiau svarbu tinkamai parinkti vietą, nes augalai sparčiai plinta šakniastiebiais. Gėlynams geriau rinktis veisles su garbiniuotais lapais, nes tokie augalai puošnesni, kvapnesni, lėčiau dauginasi šakniastiebiais.