Paprastoji rykštenė

Paprastosios rykštenės - daugiamečiai, 20-100 cm. aukščio augalai. Stiebas stačias, apaugęs lapais, viršutinėje dalyje šakotas. Apatiniai lapai stambūs, pailgai kiaušiniški, viršūniniai - lancetiški, gerokai smulkesni už žemutinius. Graižai 1-1,5 cm. skersmens, susispietę stiebo ir šakų viršūnėje. Žiedai sodriai geltoni.

Paprastosios rykštenės žydi nuo liepos iki rugsėjo. Auga šviesiuose miškuose, pamiškėse, kirtavietėse, šlaituose, sausose pievose, senuose dirvonuose. Įsikuria gana sausuose, įvairios mechaninės sudėties, rūgščiuose ir šarminguose dirvožemiuose. Aptinkamos visoje Lietuvoje.

Lietuvoje, be savaime paplitusių paprastųjų rykštenių, dažnai auginamos ir neretai sulaukėja bei savaime plinta iš Šiaurės Amerikos kilusios kanadinės ir vėlyvosios rykštenės, pasižyminčios kiek kitokiomis savybėmis.

Liaudies medicinoje lietuviai paprastąsias rykštenes, tikriausiai, mažai naudojo, nes liaudiškų šių augalų pavadinimų beveik nėra. Dabartinį augalo pavadinimą sukūrė L.Ivinskis. Jis aiškiai siejasi su moksliniu rūšies vardu - Solidago virgaurea. Rūšies pažyminys sudarytas iš dviejų lotyniškų žodžių: virga - rykštė, aurea - auksas (aukso rykštė). Mokslinis genties vardas Solidago turi ryšį su augalų gydomosiomis savybėmis. Lotyniškai solidum agere arba solidare reiškia gydyti, sutvirtinti, daryti tvirtu. Gali būti, kad dėl to lietuviškos botanikos nomenklatūros pradininkas J.A.Pabrėža rykštenės gentį vadino tvira.

Paprastosios rykštenės yra švelniai veikiantys ir veiksmingi vaistai, tinkami įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinoje šių augalų preparatai buvo naudojami kraujavimui stabdyti, bet dabar jie dažniausiai vartojami nuo šlapimo sistemos organų ligų, tokių kaip šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimai, ir netgi nuo gana sunkių ligų, pavyzdžiui, inkstų uždegimo. Žiedų ir lapų antpilas padeda sergant šlapimo takų infekcijomis, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, gripu, laringitu, šlapimo takų ir inkstų akmenlige. Antpilas taip pat turi šlapimo skyrimąsi ir prakaitavimą skatinančių savybių. Liaudies medicinoje nuoviru gydomos kirmėlinės ligos (helmintozės).

Paprastosiose rykštenėse esantys saponinai efektyviai slopina kai kurių grybų augimą ir dauginimąsi, geriausiai- kandidomikozes sukeliančius baltuosius balkšvagrybius, todėl nuoviru skalaujama burnos ertmė, plaunamos kitos šių grybų pažeistos gleivinės. Augaluose esantis rutinas veiksmingai mažina kapiliarų laidumą ir trapumą, o fenoliniai glikozidai slopina uždegimus. Kadangi paprastųjų rykštenių preparatai veikia švelniai ir yra nepavojingi, jais gydomi kai kurie vaikų virškinimo sistemos sutrikimai.

Iš paprastųjų rykštenių gaminami homeopatiniai preparatai nuo inkstų ir šlapimo pūslės ligų, reumatų ir artrito.

Iš sudžiovintų paprastųjų rykštenių lapų kartais verdama arbata. Žolėje yra 12-16 procentų raugų, gleivių, angliavandenių, glikozido kvercitino, saponinų, organinių rūgščių. Paprastųjų rykštenių vaistinė žaliava ruošiama augalams žydint.

Paprastųjų rykštenių žolės nuoviras audinius dažo rudai žalia, oranžine ir ruda spalva, o lapų ir graižų nuoviras - geltonai. Antrojoje vasaros pusėje ir rudenį gausiai žydintys augalai dekoratyvūs, todėl kartais sodinami gėlynuose. Yra išvesta žemaūgių veislių. Žieduose daug nektaro.