Mėlynasis palemonas

Mėlynieji palemonai yra 60-120 cm. aukščio daugiamečiai, kerus sudarantys augalai. Stiebai statūs, lapuoti, viršutinėje dalyje apžėlę liaukiniais plaukeliais. Lapai sudėtiniai, ne poromis plunksniški. Žiedai mėlyni, kartais balti, susitelkę stiebų viršūnėse šluotelės pavidalo žiedynuose.

Mėlynieji palemonai žydi birželio - liepos mėnesį. Įsikuria drėgnose pievose, žemapelkių pakraščiuose, pakrūmėse, pamiškėse. Gali augti įvairios sudėties dirvožemiuose, tik svarbu, kad jis būtų gana drėgnas. Lietuvoje mėlynieji palemonai- retoki, nykstantys augalai. Kiek dažniau jų aptinkama pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyse, kitur mėlynieji palemonai reti.

Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl gamtoje vaistams rinkti jų žaliavą draudžiama. Mėlynųjų palemonų šalyje sumažėjo ir jie toliau nyksta dėl to, jog sunaikinta nemažai šių augalų buveinių: nusausinta daug pelkėtų pievų ir žemapelkių, jos paverstos dirbamais laukais arba kultūrinėmis pievomis. Likusios buveinės, liovusis šienauti žolę ar ganyti gyvulius, apaugo krūmais ir medžiais. Dėl to palemonai išnyko arba jų populiacijos labai sumažėjo.

Apie palemono genties mokslinio vardo- Polemonium- kilmę yra kelios skirtingos teorijos. Vienuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad jis kilęs iš graikiško šių augalų pavadinimo polemonion. Plinijaus raštuose rašoma, jog keli karaliai aršiai susiginčijo  (graikiškai polemos - ginčas, karas), kuris iš jų pirmasis aptikęs šiuos svarbius vaistinius augalus, ir iš to ginčo atsirado augalo pavadinimas. Dar kituose šaltiniuose augalų genties vardas siejamas su Palemonais (arba Polemonais) - daug amžių valdžiusiais Pontą. Trečioji teorija teigia, kad augalo pavadinimas gali būti susijęs su legendiniu Lietuvos kunigaikščių pirmtaku Palemonu, buvusio Romos imperatoriaus Nerono giminaičiu. Pasak legendų, gelbėdamasis nuo persekiojimo, Palemonas su šeima ir 500 žmonių pabėgęs iš Italijos ir apsigyvenęs prie Nemuno, Jūros ir Dubysos upių. Sunku pasakyti, kuri iš teorijų teisingiausia.

Gydymui naudojama mėlynųjų palemonų žolė, šakniastiebiai ir šaknys. Visose augalo dalyse kaupiasi triterpeniniai saponinai. Šakniastiebiuose ir šaknyse jų daugiausia - iki 30 procentų. Požeminėse dalyse taip pat yra dervų, krakmolo, organinių rūgščių ir eterinio aliejaus.

Mėlynųjų palemonų žolė turi sutraukiamųjų ir prakaitavimą skatinančių savybių. Seniau šių augalų nuoviru gydytos įvairios ligos, pavyzdžiui, galvos skausmas, karščiavimas, epilepsija. Šaknų ir šakniastiebių preparatai veikia raminamai, skatina atsikosėjimą, todėl vartoti sergant nemiga ir kvėpavimo takų ligomis. Veiksmingiausiai šių augalų šaknų ir šakniastiebių nuoviras gydo bronchitą. Mėlynojo palemono preparatai didina kraujo krešumą.

Šaknys ir šakniastiebiai renkami rudenį, dažniausiai rugsėjo mėnesį. Iškastos šaknys nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu ir susmulkintos džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, tačiau ne aukštesnėje nei 50°C temperatūroje. Žolė renkama vasarą, augalams žydint.

Mėlynieji palemonai kartais auginami gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai. Jie žydi ne tik įprastos spalvos ryškiai mėlynais, bet ir baltais ar rausvais žiedais. Esant reikalui, gydymui galima naudoti kultūrinius mėlynuosius palemonus.