Plačialapis šaukštis

Plačialapiai šaukščiai yra stambūs daugiamečiai žoliniai augalai su ilgais požeminiais šakniastiebiais. Pavasarį iš šakniastiebių išauga apie 50 cm. aukščio žiedynstiebiai. Graižai smulkūs, vyriškieji - raudoni, moteriškieji - rausvi.

Peržydėjus iš šakniastiebių išauga lapai. Jų lapkočiai 150-180 cm. ilgio, o lapalakščiai 60-80 cm. skersmens. Žydi balandžio-gegužės mėnesį. Randami šaltiniuotuose šlaituose, upių pakrantėse, prie tvenkinių, senuose parkuose, paprastai arti dabartinių arba senų gyvenviečių. Įsikuria atvirose vietose, bet gali augti ir po medžiais. Plačialapiai šaukščiai dažniau aptinkami pietvakariniuose šalies rajonuose, kitur jie retesni, tačiau pasitaiko visoje Lietuvoje.

Vaistiniai augalai buvo vieni iš pirmųjų, žinoma, išskyrus vartojamus maistui, kuriuos žmonės atsivežė iš kitų kraštų ir pradėjo auginti savo sodybose. Manoma, kad taip į Lietuvą iš Vidurio Europos kalnų pateko plačialapiai šaukščiai. Viduramžiais šių augalų preparatai vartoti kaip profilaktinė priemonė ir vaistas nuo choleros, maro, šiltinės. Dabar sunku pasakyti, ar jie buvo veiksmingi, ar ne, bet dėl to plačialapius šaukščius žmonės išplatino beveik visoje Europoje. Nuo XVII a. lapais ir šakniastiebiais gydyta migrena, kosulys, astma(dusulys). Plačialapių šaukščių kaupiamos veikliosios medžiagos slopina lygiųjų raumenų spazmus. Vėliau apie plačialapių šaukščių gydomąsias savybes pamiršta, nes sužinota, kad jų kaupiamas alkaloidas pirolizidinas kenkia kepenims. Dabar šie augalai vėl išsamiai tyrinėjami ir stengiamasi nustatyti jų panaudojimo medicinoje galimybes.

Plačialapių šaukščių lapų ir šakniastiebių nuoviras arba antpilas yra labai efektyvi priemonė skausmui malšinti ir spazmams atpalaiduoti. Preparatai taip pat pagerina tulžies nutekėjimą, skrandžio ir žarnyno veiklą, stiprina širdį, skatina šlapimo skyrimąsi ir prakaitavimą. Nuoviras ypač veiksmingas gydant kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui, astmą, peršalimą, bronchitą, laringitą, gripą, kai kuriuos šlapimo sistemos sutrikimus. Išoriškai plačialapių šaukščių lapų ir šakniastiebių šutekliai padeda nuo opų, sunkiai gyjančių žaizdų, vočių. Šių augalų naudojimą gydymui labai riboja visose dalyse esantis alkaloidas pirolizidinas. Ieškoma augalų, kurie sukaupia mažiausiai alkaloidų, ir tikimasi rasti būdų, kaip juos pašalinti iš žaliavos arba preparatų.
Iš plačialapių šaukščių šakniastiebių gaminami homeopatiniai preparatai, skirti ūmiai ir įsisenėjusiai neuralgijai gydyti.

Vaistams naudojami jauni plačialapių šaukščių lapai ir šakniastiebiai. Lapai pjaunami vasaros pradžioje, kai tik visiškai išsiskleidžia. Pašalinus lapkotį, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje. Šakniastiebiai kasami rudenį. Nuvalomi, pašalinamos lapų liekanos ir šaknys, nuplaunami, susmulkinami ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje. Plačialapiai šaukščiai yra stambūs ir egzotiškai atrodantys augalai, todėl gali būti sodinami prie tvenkinių kaip dekoratyviniai augalai. Tačiau svarbu žinoti, kad jie greitai plinta šakniastiebiais ir per kelerius metus gali užimti didelį plotą. Jeigu norima sudaryti nedidelę plačialapių šaukščių grupelę prie tvenkinio ar baseino, geriausia juos sodinti į didelį, žemėn įkastą indą. Lietuvoje sėklomis plačialapiai šaukščiai nesidaugina, nes aptinkami tik moteriškieji augalai.