Balinis ajeras

Baliniai ajerai - daugiamečiai, iki 1 m. aukščio išaugantys augalai. Baliniai ajerai išoriškai  truputį panašūs į vilkdalgius, bet vilkdalgių lapai dažniausiai melsvi, o ajerų -  skaisčiai ar gelsvai žali. Lengviausia ajerus atskirti pagal kvapą- jokie kiti augalai  nekvepia taip, kaip ajerai. Baliniai ajerai įsikuria įvairių vandens telkinių: kūdrų,  tvenkinių, ežerų, upių, pakrantėse ir neretai sudaro nemažus sąžalynus.

Baliniai ajerai Lietuvoje daugeliui yra gerai pažįstami augalai. Apie tai, kad jie  žmonėms buvo svarbūs, galima spręsti ir iš daugybės liaudiškų pavadinimų, tokių  kaip airas, airys, ajaras, arielas, arielys, ejeras, tatarška, totorka ir kiti, o štai XIXa  pabaigoje Laurynas Ivinskis šį augalą siūlė vadinti litjėru.

Baliniai ajerai paplitę visoje Lietuvoje ir susidaro įspūdis, kad jie čia augo visą  laiką. Iš tikrųjų balinis ajeras yra svetimžemis, iš Azijos kilęs augalas. Kada ajerų  buvo atvežta į Europą ir Lietuvą, tiksliai nežinoma. Anksčiau literatūros  šaltiniuose rašyta, jog XIIIa juos atgabeno totoriai, tačiau šie teiginiai niekuo  nepatvirtinti. Dabar manoma, kad į Europą, tikriausiai ir į Lietuvą, šie augalai  atvežti ir pradėti auginti XVa pabaigoje arba XVIa viduryje.

Švieži ajerų šakniastiebiai truputį nuodingi, todėl vaistams naudojami tik  džiovinti. Nuodingas ir iš ajerų gaunamas eterinis aliejus, nes jame esama  azarono, turinčio kancerogeninių savybių. Šio junginio gausu Azijoje savaime  augančiuose ir Europoje paplitusiuose augaluose, bet beveik nėra Amerikoje aptinkamuose baliniuose ajeruose. Azijoje, ypač Indijoje, ajerų šakniastiebiai  gydymo tikslais naudojami jau kelis tūkstantmečius ir nėra jokių žinių apie jų  keliamą pavojų sveikatai. Dėl to manoma, kad džiovintus šakniastiebius naudoti  saugu, o pavojingas tik ajerų eterinis aliejus, kuriame daug azarono. Iš  šakniastiebių gaunamas eterinis aliejus dar prieš dešimtmetį plačiai naudotas  parfumerijoje ir maisto pramonėje, tačiau pastaraisiais metais Europos Sąjungoje  ajerų eterinį aliejų uždrausta naudoti maisto pramonėje, kol nebus išsamiai ištirtas  jo poveikis žmonių sveikatai.

Azijoje iš cukruje virtų balinių ajerų šakniastiebių gaminami saldėsiai, o kartais  nulupti ir išmirkyti vandenyje, kad prarastų kartumą, valgomi kaip vaisiai. Juose
yra apie 1 procentą krakmolo. Skrudintų arba džiovintų šakniastiebių milteliai  Azijos šalyse, ypač Indijoje, vartojami kaip prieskoniai, patiekalams suteikiantys  malonų aromatą, jais kvapninama arbata. Kartais milteliai vartojami kaip  cinamonų, imbierų arba muskatų pakaitalas. Jaunais, dar beveik baltais vidiniais  lapais arba labai jaunais žiedynais- burbuolėmis- galima paskaninti salotas.  Azijoje ajerų lapų arba šakniastiebių dedama į aruodus su grūdais, kad  atbaidytų grūdus graužiančius vabzdžius. Seniau iš ajerų lapų buvo pinami  dembliai ir krepšiai.

Lietuvoje ant ajerų lapų nuo seno kepta kvapni duona Džiovintų lapų dėta  į rūbų spintas ir skrynias. Teigiama, jog jie ne tik suteikdavo drabužiams, ypač  lininiams, malonų kvapą, bet ir apsaugodavo nuo vabzdžių. Vilnonius drabužius ir  kailinius, kad jų negraužtų kandys, apibarstydavo ajerų šakniastiebių milteliais.  Vaistams 1-2 metų amžiaus ajerų šakniastiebiai kasami rudenį, nuvytus  lapams, arba anksti pavasarį. Senesni šakniastiebiai vaistams netinka, nes jų vidus  dažniausiai būna pradėjęs pūti. Iškasti šakniastiebiai nuplaunami, pašalinamos  plonos šaknelės. Šakniastiebiai supjaustomi 15-20cm ilgio gabalais, storesnį  perskeliami išilgai ir džiovinami ne aukštesnėje kaip 35°C temperatūroje. Paruoštą  žaliavą galima laikyti ne ilgiau kaip dvejus metus.

Iš balinių ajerų šakniastiebių pagaminti nuovirai, užpilai arba milteliai  liaudies medicinoje naudojami labai seniai. Plačiausiai jie vartojami sergant  virškinimo organų ir nervų ligomis. Iš šio augalo pagaminti preparatai gerina  skrandžio sulčių skyrimąsi, normalizuoja apetitą, jais rekomenduojama gydyti dėl  nervinių priežasčių kilusią anoreksiją. Teigiama, kad kramtant nedidelį gabalėlį  džiovinto šakniastiebio praeina noras rūkyti. Visose augalo dalyse esančios  medžiagos turi tonizuojamųjų ir stimuliuojamųjų savybių. Dideli iš balinių ajerų  pagamintų preparatų kiekiai gali sukelti haliucinacijas. Anksčiau ajerų  šakniastiebių nuoviru praplaudavo plaukus, nes ajerai stiprina plaukų šaknis. Nuo  šių augalų nuoviro plaukai truputį pašviesėja.

Balinius ajerus galima auginti soduose dekoratyvinių tvenkinėlių  pakraščiuose, tačiau reikėtų prisiminti, jog jie gana sparčiai plinta šakniastiebiais ir  per kelerius metus užima nemažą plotą.