Moterų infarktas dažnėja

Pastaraisiais metais širdies ligos užklumpa vis daugiau moterų. Kokios moterų infarkto ypatybės ir kaip rūpintis savimi, kad širdis būtų sveika?

Padidėja rizika

Cukrinis diabetas jau seniai laikomas vienu iš pagrindinių infarkto rizikos faktorių. Remiantis naujausia statistika, galima teigti, kad diabetas moterims padidina tikimybę susirgti grėsminga širdies liga net 5 kartus, o jei vienas infarktas jau buvo, pavojus, kad ištiks kitas, padidėja 10 kartų.

Susirūpinti turėtų ne tik jau sergančios cukralige, bet ir tos, kurių gliukozės kiekis kraujyje per didelis. Ištikus infarktui šis veiksnys gali turėti neigiamos įtakos tolesnei ligos eigai. Todėl vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys, kaip ir vyrai, turi nevengti fizinio krūvio, daugiau judėti, jei svoris per didelis - atsikratyti antsvorio, nepiktnaudžiauti saldumynais. O jei cukriniu diabetu jau sergama, reikia griežtai vykdyti gydytojo nurodymus, tada net ištikus širdies priepuoliui tikėtina palankesnė ligos baigtis.

Dvasios ramybė

Emocinė įtampa, nemokėjimas užmiršti kasdienių rūpesčių, nuovargis ir depresija moterims infarktą išprovokuoja dažniausiai. Vyrų infarkto kaltininkai paprastai būna fiziniai veiksniai - nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, rūkymas. Yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, hipertonija, širdies nepakankamumas, insultas. Didelę įtaką, ypač vadinamajam ankstyvajam infarktui, iki 60 metų, turi paveldėjimas.

Anksčiau vidutinio amžiaus moteris infarktas ištikdavo retai, dabar vis dažniau. Tai siejama su vis greitesniu gyvenimo tempu ir nuolatiniu stresu. Be to, ankstyvojo infarkto prognozės būna blogesnės, dažna pasekmė - invalidumas.

Todėl vis svarbiau išmokti valdyti emocijas, nepasiduoti blogai nuotaikai. Teigiamos nuostatos ir dvasios ramybė būtinos ne tik išsaugoti sveikatą, bet kartais - ir gyvybę.

Nepastebima ligos pradžia

Moterims, kitaip nei vyrams, ryškių infarkto požymių - aštraus širdies skausmo, oro trūkumo, sąmonės praradimo - dažniausiai nebūna. Sunegalavusios jos paprastai nė neįtaria, kad prasideda grėsminga širdies liga, ir tikisi, jog greitai nemalonūs pojūčiai praeis. Kai savijauta ne gerėja, o tik blogėja, ryžtamasi kviestis medikus. Deja, kartais būna per vėlu. Infarktas klastingas - kiekviena uždelsta valanda keliskart padidina mirties arba invalidumo riziką.

Gydyti infarktą vartojami skystinantys kraują preparatai. Moterims jie dažnai sukelia kraujavimą (vyrams daug rečiau). Tai apsunkina ligos gydymą. Šių vaistų atsisakyti jokiu būdu negalima, bet būtina turėti omenyje šią jų savybę ir ypač atidžiai skirti dozę, dažnai kontroliuoti pacientės būklę.

Operacijos neveiksmingumas

Medikų praktika rodo, kad širdies operacija moterims ne tokia veiksminga kaip vyrams. Kodėl taip yra, specialistai prie bendros nuomonės neprieina. Kartais aiškinama, kad moterų kraujagyslės plonesnės ir kraujas jomis teka lėčiau, todėl esą ir stentai greitai įauga. Bet juk būna ir smulkaus kūno sudėjimo vyrų, jų kraujagyslių skersmuo tai pat nedidelis. Vis dėlto jų stentavimo rezultatai daug geresni.

Rengdamasis operacijai gydytojas labai atsakingai apsvarsto, kuriems pacientams toks gydymo būdas tikrai būtinas ir gali išgelbėti gyvybę. Jei padaroma išvada, kad tai gali būti pernelyg rizikinga, ligoniai neturėtų atkakliai reikalauti tokios operacijos.

Po infarkto - depresija

Vyrai paprastai mano: „Na, man buvo infarktas, bet pasveikau, dabar viskas gerai." Dailiosios lyties atstovės šiuo atžvilgiu dažniausiai nusiteikusios pesimistiškai: „Infarktas - siaubas! Tapau invalide, mano gyvenimas pasibaigė."

Kai kuriais duomenimis, kas trečia patyrusi infarktą moteris išgyvena depresiją. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės jos liga nelaiko ir į gydytojus kreiptis neskuba. O depresiją reikia gydyti, kitaip ji progresuoja, ramybę ir gyvenimo džiaugsmą praranda ne tik pati sergančioji, bet ilgainiui - ir jos šeimos nariai. Todėl išgyvenusiojo infarktą artimieji turėtų atkreipti dėmesį į jo psichologinę būseną ir, jei ji verčia sunerimti, kreiptis į specialistą.