Pakrantinis debesylas

Pakrantiniai debesylai yra daugiamečiai, 20-60 cm. aukščio augalai. Pakrantinių debesylų lapai pailgai lancetiški, plaukuoti, viršutinėje stiebo dalyje esantys apkabina stiebą. Debesylai randami upių, ežerų ir kitų vandens telkinių krantuose, drėgnose pievose, pakelėse, grioviuose, derlingame ir nuolat drėgname dirvožemyje.

Auga atvirose vietose, nepakenčia pavėsio.Lietuvoje pakrantiniai debesylai apyrečiai, kiek dažniau jų  aptinkama tik didžiųjų ir vidutinių upių pakrantėse, bet šie augalai niekada nesudaro didelių sąžalynų: Įsikuria pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Žydi liepos-rugpjūčio, kartais ir rugsėjo mėnesį. Žiedai geltoni, susitelkę graižais. Sėklos subręsta rugpjūčio - spalio mėnesiais, jas išnešioja vėjas.

Lietuvoje, ypač šiauriniuose rajonuose, gana dažnai aptinkami gluosnialapiai debesylai. Už pakrantinius debesylus jie aukštesni, beveik pliki, sudaro įvairaus  dydžio sąžalynus. Gluosnialapių debesylų sudėtis panaši į pakrantinių debesylų, todėl palyginti retus augalus galima pakeisti augalais, kurių ištekliai toje vietovėje daug didesni.

Lietuvoje debesylai, kaip vaistiniai augalai, matyt, buvo mažai žinomi, o gydymui nenaudoti arba naudoti labai ribotai. Tokią prielaidą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad nėra užrašytų liaudiškų debesylų pavadinimų. Lietuvišką šios augalų genties pavadinimą tikriausiai sukūrė arba bent jau užrašė J.A.Pabrėža, tik jis buvo moteriškosios giminės - debesyla. Nors pats augalo vardas skamba gana lietuviškai, jis tikriausiai kilęs iš pakeisto rusiško genties pavadinimo - devjasil. Rusiškas debesylo genties pavadinimas, pasak kai kurių literatūros šaltinių, paimtas iš liaudies ir susijęs su augalų gydomosiomis savybėmis- vaistas nuo devynių ligų.

Iš pakrantinių ir gluosnialapių augalų pagaminti preparatai dažniausiai vartojami kaip švelniai veikiantys atsikosėjimą lengvinantys vaistai, ypač veiksmingi kvėpavimo takuose esant daug gleivingų išskyrų. Graižai ir žolė vartojami kaip antibakteriniai, šlapimo skyrimąsi skatinantys, laisvinamieji vaistai, padeda nuo vidurių pūtimo, slopina pykinimą, vėmimą ir žagsėjimą. Žolės antpilu gydomas bronchitas. Vaistams naudojamos ir pakrantinių debesylų šaknys. Iš jų pagaminti preparatai skatina kraujosruvų ir uždegimų pažeistų audinių atsinaujinimą, skatina žaizdų gijimą. Literatūroje esama nuorodų, kad pakrantiniai debesylai gali būti vartojami ryklės vėžiui gydyti.

Gluosnialapiai debesylai liaudies medicinoje dar vartojami kraujavimui ir viduriavimui stabdyti. Vaistams dažniausiai rekomenduojama naudoti graižus, bet tokių pačių  veikliųjų medžiagų yra ir visose antžeminėse dalyse, tik jų koncentracija mažesnė. Pakrantinių debesylų graižai arba žolė renkami augalams žydint.

Gėlynuose ir soduose nuo seniai Lietuvoje auginami didieji debesylai. Jie ne  tik dekoratyvūs, bet ir svarbūs vaistiniai augalai. Didžiųjų debesylų cheminė sudėtis, ypač veikliųjų medžiagų kiekis, gerokai skiriasi nuo pakrantinių ir gluosnialapių debesylų. Be to, didžiųjų debesylų negalima vartoti nėščiosioms.