Paprastoji Drebulė

Drebulė - tai 10-25 m. aukščio su nedidele laja medis. Drebulės žievė iš pradžių lygi, pilka arba pilkai žalia, vėliau suaižėja, pajuosta. Pumpurai pražanginiai, apie 1 cm. ilgio, lipnūs, pliki arba plaukuoti, labai nusmailėję, kvapūs. Lapai beveik apvalūs, netaisyklingai karpytais kraštais, pilkai žali. Lapkočiai ilgi, susiploję, dėl to lapai lengvai vėjo pajudinami „dreba". Rudenį jie gelsta arba rausta. Augalas dvinamis. Žiedai susitelkę į svyrančius žirginėlius.

Drebulė žydi balandžio antroje pusėje dar neišsiskleidus lapams. Vaisius - žaliai ruda dėžutė. Sėklos su plaukelių kuokšteliais, labai smulkios, vėjo toli išnešiojamos. Auga sparčiai. Sėklomis dauginasi menkai. Gausiai plinta šaknų atžalomis.

Auga mišriuose miškuose su egle, ąžuolu, uosiu, kartais sudaro grynus medynus. Mėgsta derlingus, drėgnus dirvožemius. Šviesomėgis. Jaunas kartais nukenčia nuo šalnų. Neatsparus liemens puviniui, dėl to neilgaamžis. Labai dažnas visoje Lietuvoje medis. Vardas minimas Horacijaus raštuose, kilęs iš graikų kalbos žodžio (paipalon) - drebėti. Medžiai su drebančiais lapais.

Vartojami drebulės pumpurai, lapai ir žievė. Pumpurai skinami kovo-balandžio mėnesiais, paliekant viršūninius. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 35°C temperatūroje. Tinkamai laikoma žaliava vartojama dvejus metus.

Drebulės pumpuruose ir lapuose yra eterinio aliejaus, dervų, vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų. Žievėje yra salicilo, rauginių, dažinių, mineralinių medžiagų. Lapuose - fitoncidų.

Drebulė kaupia glikozidą saliciną, kuris organizme mažina karščiavimą, slopina uždegimą. Drebulės žievės nuoviru stabdomas kraujavimas. Pumpurų vandenine ištrauka gydomos odos žaizdos, sutrūkusios rankos ir kojos, nudegimai.
Žemaičiai pumpurais sėkmingai gydo hemorojų.

Drebulės mediena naudojama popieriaus, degtukų, įvairių padargų gamybai. Tinka statinėms gaminti, vartojama statyboje.