Paprastasis šaltekšnis

Paprastasis šaltekšnis - daugiametis 3-7 m. aukščio krūmas arba medelis. Šaltekšnio žievė lygi, be spyglių, beveik juoda. Vidinė žievės pusė oranžinė, savotiško kvapo. Pumpurai plaukuoti, be žvynelių. Lapai pražanginiai, pailgai elipsiški ar atvirkščiai kiaušiniški, lygiakraščiai, blizgantys, tamsiai žali su trumpais kotais. Žiedai smulkūs, penkianariai, išaugę lapų pažastyse. Vainiklapiai trumpi, žalsvai balti.

Paprastasis šaltekšnis žydi gegužės-liepos mėnesiais, vaisiai prinoksta rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais ir kabo ant šakelių visą žiemą. Vaisius - rutuliškas, sultingas kaulavaisis, kuris nokdamas rausta, vėliau juoduoja. Dauginasi sėklomis, šakninėmis atžalomis, gerai atželia iš kelmo. Gyvena iki 60 metų.

Auga miškuose, krūmuose, raistuose, šaltiniuotose vietose, upių ir ežerų pakrantėse. Ūksminis. Aptinkamas drėgnuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose. Medingas augalas. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas. Lotyniškai(frangere)- laužyti. Augalo šakutės labai trapios.

Vaistams vartojama žievė. Ji lupama nuo jaunų stiebų ir šakų balandžio-gegužės mėnesiais, nes tuo laiku gerai atsiskiria nuo medienos, prieš lapų sprogimą. Lupama dalimis, neapnuoginant viso stiebo, nes augalas gali žūti. Nulupta žievė tuojau džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 45°C temperatūroje. Išdžiuvusios žievės išorinis paviršius yra rusvas, vidinis - oranžinis, silpno kvapo, kartaus skonio. Tinkamai laikoma vaistams vartojama trejus metus. Šaltekšnio žievėje, lapuose ir vaisiuose yra antraglikozidų. Žievėje jų yra iki 8 proc., tai: frangulinas, gliukofrangulinas, franguliarozidas, chrizofano rūgštis. Taip pat joje yra 10,4 proc. rauginių medžiagų, gleivių, dervų, organinių rūgščių: obuolių ir kitko; eterinio aliejaus, alkaloidų, cukraus, karčiųjų, dažinių ir mineralinių medžiagų.

Negalima vartoti šviežios šaltekšnio žievės, nes joje yra gausu glikozido franguliarozido, kuris dirgina skrandžio gleivinę ir sukelia vėmimą. Reikia ją palaikyti vienerius metus arba valandą virinti 100°C temperatūroje, kad suirtų glikozidas.

Šaltekšnio žievė vartojama viduriams laisvinti. Joje esančios veikliosios medžiagos
normalizuoja virškinamojo trakto veiklą, ypač esant spazminiam ir atoniniam vidurių užkietėjimui. Nuoviras pradeda veikti po 8-10 val., todėl preparatą reikia išgerti prieš miegą. Jis laisvina be skausmo ir nedirgina gleivinės. Nuovirą rekomenduotina gerti žmonėms, kurie dirba sėdėdami, mažai juda.

Ilgai vartojant šaltekšnio žievės preparatus organizmas prie jų pripranta ir tada reikia daryti pertrauką.

Žievės nuoviru gydomas hemorojus. Vaisiai padeda išvaryti askarides, jų sultimis gydomi odos išbėrimai, spuogai ir niežai. Šaltekšnio žievės dedama į vaistažolių mišinius, kuriais reguliuojama virškinimo organų veikla, skatinamas tulžies išskyrimas ir gydomas hemorojus.

Šaltekšnio mediena skali, balana gelsva, branduolys raudonas. Naudojama dekoratyvinės faneros, anglies, medžioklinio parako gamybai. Tinka smulkiems dirbiniams. Žievės nuoviru dažoma vilna ir linas.