Vaistinė česnakūnė

Vaistinė česnakūnė - dvimetis arba daugiametis 20-100 cm. aukščio žolinis augalas. Stiebas status, tvirtas, briaunotas, prie pagrindo apaugęs baltais, ilgais, atsilošusiais arba žemyn nulinkusiais plaukeliais. Vaistinės česnakūnės lapai pliki, pamatiniai ilgakočiai, karbuoti, stiebiniai trumpakočiai, širdišku pamatu, nelygiai dantyti, nusmailėjusia viršūne. Žiedai smulkūs, balti, stiebo viršūnėje. Žydi nuo balandžio iki birželio, kartais iki liepos mėnesio. Sėklos sunoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai - ankštaros. Sėklos pailgos, raukšlėtos, tamsiai rudos. Dauginasi sėklomis.

Auga šviesiuose lapuočių miškuose ir krūmuose, upių slėniuose, miškų pakelėse ir aikštelėse, žvyrynuose, ūksmėtose vietose, šiukšlynuose, parkuose. Lietuvoje didelių sąžalynų nesudaro. Gana dažnas. Medingas augalas. Iš lotyniško žodžio (allium)- česnakas. Augalai patrinti kvepia česnaku.

Česnakūnės šaknys kasamos anksti pavasarį, lapai skinami augalams žydint, sėklos renkamos visiškai sunokusios. Česnakūnės šaknyse yra baltymų, angliavandenių, eterinio aliejaus.

Lapuose - vitamino C, Vaistinė česnakunė karotino, flavonoido aliarozido. Sėklose - iki 30 proc. aliejaus; eterinio garstyčių aliejaus, mineralinių ir kitų medžiagų.

Liaudies medicinoje vaistinė česnakūnė buvo naudojama žaizdoms, nudegimams ir votims gydyti, kraujui valyti, išprakaitavimui, nuo skorbuto. Anglijoje česnakūnės šaknys vartojamos vietoje garstyčių arba krienų. Prancūzai augalo šaknimis paskanina sriubas.

Suomiai iš jos lapų ruošia salotas. Kaukazo gyventojų labai mėgstamas prieskoninis augalas. Vaistinės česnakūnės lapai primena česnakų kvapą ir skonį, tik ne tokie aitrūs.