Miškinė kriaušė

Miškinė kriaušė - vasaržalis iki 20 m. aukščio plačiai piramidiška laja, dygliuotomis šakomis medis. Dygliai paprastai ilgi, lapuoti. Pumpurai kūgiški, smailūs, pliki. Lapai maži, 2-4 cm. ilgio, ovališki, kiaušiniški arba beveik apskriti, žvilgančia viršutine puse, su trumpai nusmailėjusiomis viršūnėmis, apatinė jų pusė - matinė. Kriaušės lapai džiūdami pajuosta. Žiedai balti arba blyškiai rausvi, susitelkę skėtiškose kekėse, nors kartais būna ir pavieniai.

Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, gausiai ir beveik kasmet. Žiedyne pirmiausia pražysta apatiniai žiedai. Vaisiai sunoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Vaisiai, vadinami kriaušėmis, būna žali, geltoni, gelsvi arba rausvi, nedideli, kūgiški, rutuliški, dažniausiai aitrūs, su granulėmis. Sėklos lygiu, matiniu arba blizgančiu paviršiumi, tamsiai rudos, beveik juodos. Dauginasi sėklomis ir šaknų atžalomis.

Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, dažniau mišku apaugusiuose saulėtuose šlaituose, kalvose, pakelėse, senose kaimų sodybose. Šviesomėgė, atspari sausrai ir šalčiui. Geriausiai veši kalkinguose priesmėliuose bei priemoliuose. Labiausiai išplitusi pietvakarinėje ir pietrytinėje šalies dalyse. Apyretė.

Manoma, kad miškinė kriaušė į mūsų šalį atkeliavo iš Graikijos. Ten ji buvo sukultūrinta prieš 2 tūkstančius metų. Augalas medingas. Bitės noriai lanko žydinčias kriaušes, renka nektarą ir žiedadulkes. Dekoratyvus, naudojamas selekcijoje ir kultūrinių kriaušių veislių poskiepiams.

Gydymui ir maistui vartojami švieži bei džiovinti vaisiai bei lapai. Vaisiuose yra 6-13 proc. cukraus; organinių rūgščių, pektinų, raugintų medžiagų, 11-21,6 mg. vitamino C, taip pat vitaminų: B1, B2, B6, karotino, E, K, PP; folinės rūgšties, flavonoidų, glikozidų, mineralinių medžiagų: cinko, vario, mangano, geležies, nikelio, jodo ir kitų. Lapuose yra sorbito, 3,9-4,7 proc. arbutino; fenolkarboninių rūgščių, bioflavonoidų.

Kriaušėse esanti folinė rūgštis labai reikalinga kraujodarai. Kriaušes rekomenduojama valgyti sergant kepenų bei inkstų ligomis. Šviežius vaisius gerai pasisavina žmogaus organizmas, jos gerina virškinimą ir žarnyno peristaltiką. Džiovintų kriaušių nuoviro duodama gerti karščiuojantiems ligoniams troškuliui ir kosuliui malšinti, viduriavimui stabdyti. Kaip vidurius kietinantys vaistai dažnai vartojami antpilai, kriaušių kisieliai ar kompotai, ypač vaikams gydyti. Patariama gerti ir avižų nuovirą su džiovintomis kriaušėmis.

Vidurvasarį surinktų ir išdžiovintų kriaušės lapų nuoviras arba užpilas naikina bakterijas,grybelius, veikia kaip kontraceptinis vaistas. Dėl to yra veiksmingas sergant šlapimo organų uždegimu. Kriaušių sulčių duodama kaip šlapimą varančių vaistų.

Vaisiai valgomi šalnų pakąsti arba sutrešę. Iš jų gaminami vaisvyniai, įvairūs kiti alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai. Iš vaisių galima virti kompotą, uogienes, marmeladą. Džiovintus vaisius sumalus ir sumaišius su kvietiniais miltais, galima kepti paplotėlius.