Paprastoji ieva

Paprastoji ieva - krūmas arba 3-10 m. aukščio medis. Kamieno žievė rausvai juoda, supleišėjusi, vidinė pusė geltona, specifinio kvapo. Ievos lapai pražanginiai, elipsiški, smailūs, 15 cm. ilgio, 7 cm. pločio, dantyti, viršutinė pusė tamsiai žalia, matinė, apatinė- melsvo atspalvio. Žiedynas- lapuota, nusvirusi 6-12 cm. ilgio kekė. Žiedai balti ir labai kvapūs.

Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, vaisiai sunoksta rugpjūčio mėnesiais. Vaisius- juodas, blizgantis, apvalus, sultingas, saldokas kaulavaisis. Dauginasi sėklomis, plinta atžalomis, kelminėmis ataugomis. Ieva auga miškuose, pamiškėse, paupiuose, krūmuose. Mėgsta derlingus, lengvus priemolio arba priesmėlio, drėgnus, kiek rūgščius dirvožemius. Dekoratyvus. Atsparus šalčiui. Dažnas visoje Lietuvoje.

Vaisiai valgomi, kitos augalo dalys nuodingos. Ievos žiedai gražūs ir kvapūs, tačiau juose yra nuodingo ciano vandenilio. Todėl ievos puokštės, laikomos prastai vėdinamuose kambariuose, gali sukelti galvos svaigimą ar skausmą. Taip atsitikus, reikia tuojau pat išeiti į gryną orą.

Vaistinei žaliavai renkami prinokę vaisiai su vaiskočiais. Džiovinami iš pradžių 40°C temperatūroje, o vėliau 50°C temperatūroje, arba saulės atokaitoje. Tinkamai laikomus sausus vaisius galima vartoti trejus metus.

Vaistinei žaliavai tinka ir žievė, kuri lupama anksti pavasarį, prasidėjus sulčių judėjimui. Džiovinama kaip ir vaisiai. Išdžiuvusi sumalama į miltelius. Ievos vaisiuose yra apie 5 proc. cukraus, obuolių ir citrinos rūgščių; iki 172 mg. vitamino C; pektinų, rauginių ir mineralinių medžiagų, eterinio aliejaus. Žievėje yra glikozido amigdalino, laisvo ciano vandenilio: žievėje iki 0,09 proc, lapuose - 0,05 proc.; rauginių ir kitų medžiagų.

Ievos vaisių nuoviras turi sutraukiančių ir priešuždegiminių savybių. Vartojamas kaip sutraukianti priemonė viduriuojant, sergant enteritu ir kolitu. Ievos vaisių antpilas vartojamas akių gleivinės ligoms gydyti. Vaistinių savybių turi ir žievė, kuri laikoma geru šlapimą ir prakaitą varančiu vaistu. Iš žievės verdami nuovirai, kurie vartojami nuo reumato bei podagros.

Žievės nuoviru plaunamos pūliuojančios žaizdos ir opos, gydomos kai kurios uždegiminės odos ligos.

Ievos vaisiai yra skanūs ir naudingi, specifinio sutraukiančio skonio, kuris priklauso nuo to, kad yra rauginių medžiagų. Jie valgomi švieži ir perdirbti. Iš džiovintų ievos uogų daromi miltai, kurie vartojami įvairių pyragų įdarams. Iš vaisių taip pat verdamos uogienės, drebučiai, gaminami gėrimai bei spaudžiamos sultys.

Ievoje yra labai daug aktyvių fitoncidų, kurie naikina ne tik mikrobus, bet ir vabzdžius. Sutrintais lapų milteliais naikinami kolorado vabalai, o žievės nuoviru - musės. Žievė vartojama audiniams ir odoms dažyti.