Paprastasis raugerškis

Paprastasis raugerškis - daugiametis 2-3 m. aukščio visžalis, tankus, dygliuotas ir išsišakojęs krūmas. Šaknys cilindriškos, rudai pilkos, silpno kvapo. Ūgliai briaunoti, jauni gelsvi ar gelsvai purpuriniai, senesni - rusvai pilki. Dygliai trišakiai iki 2 cm. ilgio. Lapai paprasti, elipsiški, atvirkščiai kiaušiniški, 2-5 cm. ilgio, trumpakočiai, pagrinde pleištiškai susiaurėję, smulkiai pjūkliškai dantyti. Žiedai geltoni, kvapūs, nusvirusiose kekėse.

Paprastasis raugerškis žydi gegužės-birželio mėnesiais, uogos, sunokusios rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kabo ant šakelių iki vėlyvo rudens. Vaisius- sultinga, pailga, raudona, su dviem pailgomis sėklomis rūgšti uoga. Dauginasi sėklomis ir šaknų atžalomis. Auga sausuose šlaituose, krūmuose, pamiškėse. Mėgsta kalkingus ir laidžius dirvožemius. Atsparus šalčiams ir sausroms. Dažnesnis Vilniaus ir Kauno apylinkėse, kitur apyretis.

Kaip dekoratyvinis krūmas auginamas soduose, sodybose ir parkuose. Kaip vaistinis ir maistinis augalas yra naudingas, bet žalingas javams kaip tarpinis rūdžių grybų šeimininkas. Augalas medingas.

Kaip vaistinį augalą raugerškį vartojo jau senovės babiloniečiai ir indai. Plačiau jis pradėtas vartoti viduramžiais, pastebėjus, kad gerai gydo geltą ir maliariją.
Vaistams vartojami raugerškio lapai, žievė, šaknų žievė ir uogos. Lapai skinami pavasarį po žydėjimo, šaknys kasamos rudenį, žievė lupama pavasarį, kai būna atšokusi nuo medienos, uogos renkamos prisirpusios. Visa žaliava džiovinama pavėsyje, kiekviena augalo dalis atskirai. Vartoti tinka ne senesnė kaip trejų metų.

Visose augalo dalyse yra alkaloidų: šaknų žievėje jų yra iki 15,4 proc., iš jų 9,4 proc. sudaro berberinas, o likusią dalį berbaminas, palmatinas, kalumbaminas ir kiti. Antžeminių augalo dalių žievėje yra gyvasakių, gleivių, rauginių medžiagų, pektinų, alkaloidų ir mineralinių medžiagų. Uogose yra 3,9-6,9 proc. cukraus: fruktozės ir gliukozės; 2,6-6,6 proc. organinių rūgščių: obuolių ir citrinos; 28-172 mg. vitamino C, 40 mg. vitamino E, karotino, vitamino P, flavonoidų, rauginių, pektininių, mineralinių ir kitų veikliųjų medžiagų. Derėjimo metu lapuose yra vitamino E ir eterinio aliejaus.

Raugerškis kaip kraują valantis ir šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas vartojamas nuo senų senovės. Iš augalo lapų, šaknų ir žievės išskirti keli alkaloidai. Vienas iš jų- berberinas medicinos praktikoje vartojamas kaip veiksminga tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė nuo hepatito, cholecistito, tulžies ir inkstų akmenligės. Raugerškio preparatai skatina gimdos susitraukimą, stabdo kraujavimą, stiprina širdies darbą, ramina, mažina kraujospūdį, karštį, uždegimus. Preparatus iš raugerškio gerai pakelia cukriniu diabetu sergantys ligoniai.

Raugerškis vartojamas sergant tuberkulioze, podagra, reumatizmu, po gimdymo gimdos susitraukimui gerinti. Nuoviru gydo maliariją ir skorbutą. Taip pat žievė, šaknys, uogos gydo virškinamojo trakto ligas; tinka žmonėms, kuriems pučia vidurius, skauda pilvą ar prastas apetitas.

Žievės nuoviru gydoma geltligė, kepenų ir inkstų ligos. Juo skalaujama burna sergant dantenų uždegimu. Uogos stiprina kapiliarus, padeda sergant ateroskleroze, žadina apetitą; o jų sultys - troškuliui malšinti labai karščiuojant.

Neprinokusios uogos nuodingos, bet prinokusios praranda nuodingąsias savybes. Raugerškio uogos vartojamos konditerijos, likerių bei degtinės pramonėje. Iš uogų spaudžiamos sultys, gaminami sirupai, uogienės, džemai, kisieliai.
Pavasarį švieži raugerškių lapai- puikios vitamininės salotos.

Natūralios raugerškio sultys. Prinokusias raugerškio uogas nuplauti, palikti, kad nuvarvėtų vanduo, paskui išspausti. Gautas sultis supilti į emaliuotą indą ir pašildyti iki 80°C temperatūros, paskui išpilstyti į stiklainius, uždengti dangteliais, 15 min. sterilizuoti ir uždaryti.