Paprastasis amalas

Paprastasis amalas - daugiametis visžalis 30-70 cm. aukščio rutulio formos nuodingas pusiau parazitinis krūmas. Stiebas plikas, apskritas, gelsvai žalias, trapus, gausiai dvišakai šakotas.Amalo lapai priešiniai, bekočiai, lancetiški arba pailgai ovališki, buki, prie pamato pleištiškai susiaurėję, pliki, odiški, gelsvai žali. Žiedai bekočiai, gelsvai žali, susitelkę po 5-6 stiebo išsišakojimo vietose.

Paprastasis amalas žydi kovo-balandžio mėnesiais. Uogos prinoksta žiemą, jos tada būna baltos. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja paukščiai. Uoga turi vieną gleivėtą labai lipnią sėklą. Ši sėkla, patekusi ant medžio žievės, stipriai prilimpa, išdygsta, šaknelės prasiskverbia pro žievę ir auga maitindamosi medžio - šeimininko - vandeniu bei mineralinėmis medžiagomis.

Amalas auga lėtai ir gyvena iki 70 metų. Daugiausia parazituoja ant topolių ir beržų, kituose medžiuose - rečiau. Jo krūmeliai aiškiai pastebimi žiemą. Paplitęs pietinėje Lietuvos dalyje. Resursai nėra gausūs. Augalas saugotinas.

Kai kuriuose kraštuose amalas - gyvybės ir laimės simbolis. Jis dažnai naudojamas religinėse apeigose ir kerėjimuose. Daugelyje šalių vartojamas vaistams, jo preparatus pripažįsta medicina.

Vaistams pjaunamos jaunos amalo šakelės su lapais vėlai rudenį-lapkričio-gruodžio mėnesiais ir per visą žiemą iki kovo-balandžio mėnesio. Džiovinama nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava yra specifinio kvapo, kartaus skonio.

Amalo žolėje randama baltos amorfinės medžiagos viskotoksino, susidedančio iš daugybės aminorūgščių ir cukrų; viscerino, viskolio, cholino, viskamino, vitamino C, organinių rūgščių, karotino, rauginių, mineralinių ir kitų medžiagų.

Amalo preparatai mažina kraujospūdį, centrinės nervų sistemos jaudrumą, stiprina širdies veiklą. Jo preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, gydoma aterosklerozė. Amalas vartojamas nuo epilepsijos, galvos svaigimo, isterijos, mėšlungių, spazmų. Taip pat jo preparatais gydo vėžį, inkstų ligas, skrandžio, gimdos ir kitus kraujavimus, hemorojų, varo kirmėles. Amalo žolės nuoviru arba amalo ir kitų vaistažolių mišinio nuoviru skalaujamos žaizdos, dedami kompresai ant pūlinių, daromos vonelės nuo hemorojaus. Su amalo žole gaminama daug vaistažolių mišinių įvairioms ligoms gydyti.

Kaip teigia žymus botanikas dr. Juozas Jaskonis, amalo nuoviro pavilgais gydomos odos ligos, išbėrimai, spuogai. Lapus reikia užpilti tik šaltu vandeniu, jų negalima nei kaitinti, nei virinti. Taip pat negalima vartoti jų uogų - jos nuodingos. Mokslininkai mano, kad amalo gydomoji galia priklauso nuo to, ant kokio medžio jis auga.