Atmintis. Kaip viską prisiminti?

Užmaršumą sukelia įvairios ligos ir būklės, tokios kaip galvos smegenų aterosklerozė, galvos traumos, toksiškų medžiagų poveikis. Tokiais atvejais padėti gali tik gydytojas.

Pašalinus priežastį, t. y. išgydžius ligą, nebelieka ir bėdų dėl atminties spragų.

Be sveikatos specialistų galima apsieiti, jei atminties pablogėjimas - nuovargio ir dažnų stresų pasekmė. Tereikia šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą.

Pirmiausia, rekomenduojama dažniau būti gryname ore, nes tinkamai smegenų kraujagyslių veiklai būtinas deguonis. Antra, reikia mankštintis. Fiziniai pratimai labai pagerina kraujo apykaitą. Trečia, labai svarbu pakankamai miegoti (ne mažiau kaip 8 valandas). Smegenims reikalingas visavertis poilsis, todėl daug naudingiau prieš egzaminą arba svarbų dalykinį susitikimą gerai išsimiegoti, nei iki paryčių sėdėti prie kompiuterio, vartyti vadovėlius arba nagrinėti dokumentus.

Bet koks nuovargis - ir fizinis, ir psichinis - daro neigiamą įtaką gebėjimui įsiminti, taigi dirbant reikia daryti pertraukas.

Atminčiai kenkia ir nemalonūs išgyvenimai, sukrėtimai. Jų reikėtų stengtis kiek tik įmanoma vengti.

Padeda ir maistas

Kartais dėl didelio darbo krūvio randama laiko pavalgyti vos porą kartų per dieną. Jei nėra galimybių papietauti, reikia bent jau dažniau užkrimsti lengvų užkandžių.

Ilgai nevalgiusio žmogaus kraujyje labai sumažėja gliukozės, nuo jos smarkiai priklauso protinės veiklos aktyvumas.

Beje, neretai ima prastėti dietos besilaikančiųjų atmintis. Dėl to nereikėtų stebėtis, juk besiliekninančiųjų mityboje nebelieka gliukozės, pagrindinio smegenų maisto.

Paprastai iš nutarusiųjų atsikratyti antsvorio valgiaraščio išbraukiami ir kiti kaloringi produktai, kuriuose yra daug atminčiai naudingų medžiagų, visų pirma nesočiųjų omega 3 riebiųjų rūgščių. Jų gausu žuvyse, aliejuje, riešutuose, saulėgrąžose.

O gyvulinių riebalų (kiaulienos, sviesto, margarino) reikėtų vartoti mažiau visiems, nes dėl jų pertekliaus ant smegenų kraujagyslių sienelių nusėda cholesterolis ir jas užkemša.

Kad smegenų ląstelių riebalų apykaita būtų normali, negalima apsieiti be maisto produktų, turtingų vitaminų A ir E.

Iš reikalingiausių mineralų paminėtina geležis (jos yra mėsoje, džiovintuose vaisiuose, dilgėlėse), kalcis (žuvys, pieno produktai), magnis (žemės riešutai, migdolai, bananai, kviečių želmenys), cinkas (jūros produktai, saulėgrąžos).

Vis dėlto pagrindiniai atminties vitaminai - B grupės, ir jų gauti su maistu būtina kasdien. Šių vitaminų netrūks vartojant juodą rupių miltų duoną, riešutus, įvairių kruopų košes, neriebų pieną ir mėsą.

Smegenims - darbo

Atminties pablogėjimą lemia didžiulis informacijos kiekis, kurį smegenims kasdien tenka apdoroti. Nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį šiam organui tenkantis krūvis padidėjo daugiau nei tris kartus.

Laimei, atmintį galima lavinti. Mokymasis atmintinai eilėraščių ir nuolatinis kartojimas jau išmoktų, galvosūkių, kryžiažodžių sprendimas, užsienio kalbų mokymasis, pagalba vaikams paruošti pamokas, t. y. bet kokia protinė veikla, treniruoja atmintį taip pat kaip fiziniai pratimai raumenis.

Vis dėlto profesijos, susijusios su „vienkartiniu" didelio informacijos kiekio įsiminimu, tokios kaip buhalterio, mokytojo, žurnalisto, nelavina ir nepagerina ilgalaikės atminties, kuri ir yra svarbiausia. Todėl reikia ne prigrūsti smegenis kuo daugiau žinių ir faktų, o stengtis, kad jau panaudota informacija tuoj pat nebūtų ištrinta ir liktų galvoje ilgai. Naudojimasis vien trumpalaike atmintimi silpnina ilgalaikę.

Ilgalaikę atmintį puikiai stimuliuoja vadinamoji neurobika, kai smegenys mankštinamos tokiais pratimais, kaip orientavimasis kambaryje, indų plovimas, prausimasis po dušu užrištomis akimis, teksto rašymas kaire ranka (kairiarankiams - dešine). Šie nesudėtingi užsiėmimai treniruoja abu smegenų pusrutulius ir padeda išsaugoti gerą atmintį ilgus metus.

Malonių įspūdžių saugykla

Labai naudinga kasdien skaityti ir rašyti. Tai ne tik stiprina atmintį, bet ir plečia akiratį, didina žodžių atsargą, turi teigiamą įtaką raštingumui. Taip pat patartina rašyti dienoraštį - tai ir kūrybinė veikla, ir būdas išreikšti jausmus, ir priemonė išlaikyti atmintyje svarbius įvykius.

Mąstymo greitį ugdo ir gerina ilgalaikę atmintį muzikos, ypač klasikinės ir džiazo, klausymasis.

Patartina daugiau juoktis. Juokas pagerina smegenų kraujagyslių aprūpinimą krauju, pagerėja informacijos pasisavinimas.

Dažniau reikėtų lankytis muziejuose, parodose, koncertuose, keliauti, domėtis įvairiomis naujovėmis - bet kokie nauji įspūdžiai „maitina" atmintį ir neleidžia jai nusilpti.

Reikėtų siekti, kad gyvenimas būtų kuo įdomesnis ir įvairiapusiškesnis - bent jau tam, kad po kurio laiko būtų ką prisiminti. Antraip kam tą atmintį ir stiprinti.