Miškinis skudutis

Miškinis skudutis - daugiametis 60-160 cm. aukščio žolinis augalas su stora šaknimi, kurioje pavasarį būna geltonų sulčių. Skudučio stiebas status, tuščiaviduris, kiek vagotas, plikas, viršutinė dalis šakota. Lapai stambūs, tamsiai žali, 2-3 kartus plunksniški, plačiomis, išsipūtusiomis makštimis. Lapeliai kiaušiniški, pjūkliškai dantyti. Žiedynai iš 15-40 nevienodo ilgio briaunotų stipinų; skėčiukai gausiažiedžiai, su daugeliu skraistlapėlių. Vainiklapiai balti arba rausvi.

Miškinis skudutis žydi liepos-rugsėjo mėnesiais, vaisiai subręsta rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais. Vaisius- plačiai elipsiškas skeltavaisis, subrendęs suyra į dvi dalis. Dauginasi sėklomis.

Auga miškuose, krūmuose, drėgnose pievose, krantuose. Gerai pakenčia pavėsį. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas.

Šaknys kasamos rudenį, nuvytus antžeminei daliai, arba pavasarį iki augalams atželiant. Nupjaunami stiebų likučiai, šaknys nuplaunamos šaltu vandeniu ir džiovinamos atvirame ore arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 35°C temperatūroje. Tinkamai laikoma žaliava vartotina dvejus metus.

Miškinio skudučio šakniastiebiuose ir šaknyse yra eterinio aliejaus, rauginių, karčiųjų bei mineralinių medžiagų, organinių rūgščių ir kito.

Augalo šaknų preparatai varo prakaitą, šlapimą, palengvina atsikosėjimą, vartojami nuo uždegimų, slopina rūgimo procesus, turi dezinfekcinių savybių. Šviežios miškinio skudučio sultys malšina skausmą, todėl jos vartojamos skaudant dantį ir ausį; jomis trinamos reumato pažeistos vietos. Augalo antpilas vartojamas bendroms vonioms sergant reumatizmu, podagra, radikulitu. Atitinkamai paruošti jauni stiebai ir lapai tinka maistui. Sėklos ir šaknys namų ūkyje vartojamos kaip insekticidas.