Paprastoji spanguolė

Paprastoji spanguolė - daugiametis šliaužiantis iki 80 cm. ilgio visžalis krūmokšnis. Stiebai sumedėję, ploni, rudi, keliose vietose įsišaknijantys. Spanguolės lapai pražanginiai, trumpakočiai, siauri, smailūs, odiški, blizgantys, tamsiai žalia viršutine ir melsvai žalia apatine puse; rudeniop paraustantys. Ilgakočiai žiedai išaugę lapų pažastyse. Žiedas taisyklingas, keturnaris; vainikėlis rausvas.

Paprastoji spanguolė žydi gegužės-liepos mėnesiais. Vaisiai - tamsiai raudonos saldžiarūgštės uogos, prinoksta rugsėjo mėnesį ir išsilaiko ant augalo visą žiemą iki pavasario. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis.

Auga aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, užpelkėjusiuose pušynuose, pelkėtuose miškuose, ežerų liūnuose, daugiausia rūgščiuose, durpiniuose dirvožemiuose; visada sudaro didelius sąžalynus. Šviesomėgis augalas. Mėgsta drėgmę, bet augimvietė neturi mirkti po vandeniu. Paplitęs visoje Lietuvoje. Gana dažnas. Graikiškai (oxys) - rūgštus, (coccus) - uoga. Pažodžiui būtų rūgšti pelkinė uoga.

Vaistams vartojamos uogos. Jos renkamos vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, nes gerai išsilaiko po sniegu. Uogose yra benzoinės rūgšties, todėl ilgai negenda. Gerai sunokusios ir rudenį nuskintos uogos laikomos 0°C temperatūroje ir puikiausiai išsilaiko
keletą mėnesių, o vandeniu užpiltuose induose gali išbūti ištisus metus, nė kiek neprarasdamos savo gerųjų savybių.

Spanguolių uogos vadinamos šiaurės citrinomis, nes jose yra daug citrinos rūgšties. Taip pat 3,9-5,3 proc. cukraus, daugiausia fruktozės ir gliukozės; vitaminų: 11-40 proc. - C, 500 proc. -P, B1, B2, PP; mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano ir gana daug jodo. Spanguolių uogose esančios pektininės medžiagos sudaro netirpius junginius su sunkiaisiais metalais(švinu, gyvsidabriu, stronciu), o tai svarbu apsinuodijus ir pažeidus radiacijai.

Spanguolės turi kraują stabdančių, uždegimus malšinančių, antiskorbutinių ir kitų savybių. Jų sultys tinka ligonių troškuliui malšinti, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą ir virškinimą, padeda sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant hipertonija, stimuliuoja kasos sekreciją.

Spanguolių uogos rekomenduojamos ligoniams, vartojusiems didesnį kiekį antibiotikų, žarnyno florai atstatyti.

Spanguolių uogomis gydo skydinės liaukos sutrikimus, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimą,akmenligę, mažakraujystę, muša karštį. Spanguolių sultys su medumi geriamos sergant angina, reumatu, stipriai kosint, esant bendram silpnumui, avitaminozei.

Kai ligoniams skiriama dieta be druskos, spanguolėmis galima paskaninti maistą ir beveik pakeisti druską. Išoriškai sultimis rekomenduojama naikinti galvos utėles ir glindas. Seniau kaime apsinuodijus smalkėmis į ausis dėdavosi uogas, kad ištrauktų karštį.

Šviežios ir perdirbtos uogos žadina apetitą ir padeda geriau pasisavinti maistą. Iš uogų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, daroma želė, morsas, marmeladas, sirupai, gira, kokteiliai, kisielius, gaivieji gėrimai, likeriai, trauktinės. Spanguolių dedama į raugiamus kopūstus, agurkus ir kitus konservuojamus produktus.