Tuberkuliozė

Tuberkuliozė, liaudiškai vadinama džiova. Tuberkuliozė - tai infekcinė, bakterinė liga, kurios metu formuojasi granulomos - specifiniai dariniai pažeistuose organuose. Tuberkulioze kasmet užsikrečia vis daugiau žmonių, tačiau suserga ne visi užsikrėtę.

Priežastys

Tuberkuliozę sukelia bakterija, vadinama Mycobacteria tuberculosis (rečiau galimos ir kitos šios bakterijos atmainos: Mycobacteria bovis, Mycobacteria africanum ir pan.). Ši bakterija parazituoja žmogaus ląstelėse. Ja užsikrečiama oro - lašeliniu keliu, ar, kiek rečiau, per nešvarias rankas, maistą. Mikobakterijos labai atsparios, jos lengvai išgyvena tiek šiltoje, tiek vėsioje aplinkoje.

Įdomu tai, kad mikobakterija yra užsikrėtę apie trečdalis visų žmonių, tačiau tik mažuma suserga tuberkulioze. Ar žmogus susirgs ar ne, priklauso nuo bakterijos savybių, žmogaus imuniteto, mitybos, gyvenimo sąlygų, gretutinių ligų (pvz, tuberkuliozė dažna ŽIV palydovė). Dažniau suserga piktnaudžiaujantys alkoholiu, rūkantys, vartojantys narkotikus, nors tai ne taisyklė.

Požymiai

Nors liga dažniausiai pažeidžia plaučius, neretai išsivysto kaulų, antinksčių, limfmazgių tuberkuliozė.

Tuberkuliozės metu pažeistuose organuose susidaro granulomos - dariniai, kurių viduje vystosi nekrozė, o išorėje - specifinis reakcinis audinys, sudarytas iš imuninių ląstelių. Vėliau aplink šiuos darinius gali formuotis uždegimas (pneumonija), tuberkuliozė gali apimti visą plautį, ar išsisėti po organizmą.

Liga dažniau pasireiškia nespecifiniais simptomais - nestipriu karščiavimu, silpnumu, kosuliu, svorio kritimu, nuovargiu. Vėlesnėse stadijose, negydant liga sukelia organų (ypač plaučių) griuvimą, kraujavimą iš kvėpavimo takų. Tokiu atveju paciento būklė greitai prastėja, o jei prasideda kraujavimas, pacientas gali mirti nuo uždusimo ar nukraujavimo.

Tyrimai

Tuberkuliozę nustatyti nelengva, kol pacientas jaučiasi neblogai. Simptomai dažnai nespecifiniai, apžiūros metu - nieko ypatingo, plaučiuose girdimas švarus alsavimas, net tada, kai juose prasidėjęs giuvimas.

Informatyviausias ir paprasčiausias tyrimo metodas - krūtinės ląstos rentgenograma. Kita vertus, jei joje nematoma jokių pakitimų, dar nereiškia, kad tuberkuliozės nėra. Limfmazgiu ar antinksčių tuberkuliozei nustatyti galima atlikti kompiuterinę tomogramą.

Kraujo tyrimai rodo uždegimą, mažakraujystę. Mantu (Mantoux) mėginys svarbesnis vaikams. Jis gali būti teigiamas po vakcinos, persirgtos tuberkuliozės, rodyti mikobakterijų nešiojimą. Teigiamas Mantu mėginys dar nereiškia, kad pacientas tikrai serga tuberkulioze.

Svarbiausias - tai bakteriologinis tyrimas. Paprastai daromas mikroskopinis skreplių tyrimas ar pasėlis. Teigiamas tyrimas neabejotinai reiškia aktyvią tuberkuliozę. Neigiamas - dar neatmeta diagnozės.

Gydymas

Tuberkuliozė gydoma pagal tam tikrą schemą, priklausomai nuo paciento būklės, ligos formos. Visuomet gydoma antibiotikų deriniu. Dažniausiai vartojami antibiotikai: izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas, etambutolis. Tuberkuliozės gydymas - ilgas ir sudėtingas. Kartais prireikia metų jai išgydyti. Gydymo sėkmė priklauso ir nuo mitybos, gyvensenos, aplinkos.

Prognozė

Priklauso nuo ligos formos bei paciento bendros būklės, ligos stadijos, mikobakterijų atsparumo antibiotikams ir pan. Be galo svarbu laikytis griežto režimo ir vaistus vartoti kiekvieną dieną.