Tikrasis lipikas

Tikrieji lipikai yra daugiamečiai žoliniai augalai pagulusiu arba stačiu, 30-60 cm. aukščio stiebu. Lapai siauri, smulkūs, po 6-12 susibūrę menturiais. Žiedai smulkūs, geltoni, kvapūs, stiebo viršūnėje susitelkę šluotelės pavidalo žiedynais.

Tikrieji lipikai žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Auga sausose pievose, šlaituose, pamiškėse, pakrūmėse, senuose dirvonuose, gerai apšviestose ir saulės įšildomose vietose. Tikrieji lipikai įsikuria įvairios sudėties, vandeniui laidžiame, neutralios arba šarminės reakcijos dirvožemyje. Aptinkami visoje Lietuvoje, bet dažnesni pietiniuose rajonuose. Šiaurinėje šalies dalyje paprastai auga upių slėniuose ir šlaituose.

Lietuvoje savaime paplitę maždaug 15 rūšių lipikai. Be tikrųjų, panašiomis savybėmis pasižymi ir vaistams gali būti naudojami kibieji, daržiniai ir šiauriniai lipikai. Miškuose augantys kvapieji lipikai turi raminamųjų savybių, tinka depresijai gydyti. Kibieji ir daržiniai lipikai yra gana įkyrios piktžolės. Aštriais lenktais dygliukais apaugę jų lapai ir stiebai ravint drasko odą. Dėl to žmonių vadinami aštražolėmis, ėdažolėmis, marnakomis, marnakais. Daugelio lipikų vaisiai kibūs - lengvai prilimpa prie gyvūnų kailio ar drabužių ir taip išplatinamos jų sėklos.

Liaudies medicinoje iš tikrųjų lipikų nuo labai seniai buvo gaminami įvairūs preparatai, tačiau šiuolaikinėje medicinoje šie augalai naudojami gana ribotai. Dažniausiai nuoviras ir antpilas vartojami odos ligoms gydyti ir kaip šlapimo skyrimąsi skatinanti priemonė. Lapuose, stiebuose ir žiedynuose yra medžiagų, pasižyminčių spazmus slopinančiomis ir sutraukiamosiomis savybėmis. Tikrųjų lipikų antpilas veiksmingas sergant inkstų akmenlige, padeda nuo kitų šlapimo sistemos organų ligų. Kai kur liaudies medicinoje iš šių augalų paruoštais preparatais buvo gydoma epilepsija. Švieži sutrinti lapai tinka nuo kai kurių odos ligų. Jie minkština odą, slopina uždegimą. Iš lapų paruoštais šutekliais gydomos sunkiai gyjančios žaizdos. Tikruosiuose ir kitų rūšių lipikuose esama asperulino - į kumarinus panašaus junginio, kuris augalams suteikia savitą, šviežią šieną primenantį kvapą. Asperulinas gali būti lengvai paverčiamas prostaglandinais- į hormonus panašiais junginiais, stimuliuojamai veikiančiais gimdą ir kraujagysles. Dėl to pastaruoju metu atliekama daug tyrimų, siekiant nustatyti lipikų panaudojimo farmacijos pramonėje galimybes.

Jauni tikrųjų lipikų ūgliai su lapais valgomi švieži arba troškinti. Iš žydinčių ūglių gaminami geltoni maisto produktams skirti dažai. Kai kuriose šalyse skrudintos ir sumaltos tikrųjų lipikų sėklos yra kavos pakaitalas. Susmulkinti šių augalų lapai seniau buvo naudojami pieno baltymams sutraukti. Su pastarąja savybe susietas ir mokslinis šios genties pavadinimas Galium: graikiškai gala - pienas. Žiedynai kartais naudojami gaiviesiems gėrimams gaminti. Iš tikrųjų lipikų šaknų galima gauti patvarius, audiniams tinkamus raudonus dažus.

Archeologai randa raudonų audinių, tačiau sunku pasakyti, ar jie buvo nudažyti tikrųjų lipikų šaknimis, ar iš kitų kraštų atvežtais tokios pačios spalvos pigmentų turinčiais augalais. Iš žiedynų, virinamų su kandikais, gaunami geltoni dažai. Seniau džiovinti tikrieji lipikai naudoti čiužiniams kimšti. Teigiama, kad savito, malonaus kvapo augalai atbaidydavo blusas. Tikrųjų lipikų žiedai išskiria daug nektaro, juos gausiai lanko bitės.