Kalninė arnika

Kalninė arnika (arnakojė, kupalninkas, sietris, šilinė) - daugiametis 30-70 cm. aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis apvalus, 10-15 cm. ilgio, 8-10 mm. storio, jaunas šviesiai, senas- tamsiai rudas, vidus baltas. Stiebas stačias, nešakotas, apaugęs paprastais ir liaukiniais plaukeliais. Pamatiniai lapai stambūs, pailgai kiaušiniški, su 5-7 lankiškai išlenktomis gyslomis. Stiebiniai lapai pusiau apkabinę stiebą, smailūs, trigysliai, gerokai mažesni už pamatinius. Viršutinė lapų pusė ryškiai žalia, apaugusi liaukiniais plaukeliais, apatinė gelsvai žalia, plika. Stiebo viršūnėje ir ant šoninių šakučių išauga po vieną, rečiau po du iki 7 cm. skersmens graižai. Kraštiniai žiedai piesteliniai, liežuviški, viduriniai dvilyčiai, vamzdiški. Visi žiedai oranžinės spalvos.

Kalninė arnika žydi birželio-liepos mėnesiais, sėklos subręsta liepos- rugpjūčio mėnesiais. Vaisius- tamsiai pilkas penkiabriaunis plaukuotas lukštavaisis. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.

Kalninė arnika auga pušynuose ir mišriuose miškuose, daugiausia lengvuose, smėlinguose žvyriniuose dirvožemiuose. Paplitusi pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose.

Kalninė arnika įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Reta. Auginama darželiuose ir soduose kaip vaistinis ir dekoratyvinis augalas. Graikiškai (arnos)- ėriukas. Kalninė arnika dažnai vadinama kalniniu avinėliu.

Vakarų Europoje jau XI a. arnika buvo žinoma ir vartojama kaip vaistinis augalas. Šiuo metu kalninės arnikos antžeminė ir požeminė dalys kaip vaistinė žaliava pripažinta daugelyje šalių.

Vaistams vartojami arnikos graižai ir šaknys. Graižai su ne ilgesniais kaip 1 cm. žiedstiebiais nupjaunami peiliu arba nukerpami žirklėmis giedrą dieną, nukritus rasai ir išsiskleidus kraštiniams liežuviškiems žiedams. Jie plonu sluoksniu džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60°C temperatūroje. Vartoti tinka ne senesnė kaip 2 metų žaliava. Blogai išdžiovinta greitai genda.

Graižuose yra eterinio aliejaus, apie 4 proc. arnicino, apie 5 proc. rauginių medžiagų, vaško, sakų, cholino, riebalų, organinių rūgščių: valerijono, acto, obuolių; apie 21 proc. vitamino C, inulino, angliavandenių: fruktozės ir gliukozės; mineralinių druskų. Šaknyse - eterinio aliejaus, iki 10 proc. inulino, organinių rūgščių, dervų bei kitų veikliųjų medžiagų.

Arnikos preparatai veikia dirginančiai, spazmolitiškai, priešuždegimiškai ir skatina kraujo krešėjimą. Jie vartojami sergant tulžies akmenlige, hepatitu, cholecistitu ir kitomis kepenų ligomis, taip pat ginekologiniams negalavimams gydyti. Mažos dozės tonizuoja, didelės- slopina centrinę nervu sistemą. Jos veikliosios medžiagos skatina tulžies išsiskyrimą, teigiamai veikia uždegiminius procesus.

Be to, vartojama akušerijoje ir ginekologijoje kraujavimams stabdyti. Arnikos dedama į vaistinių augalų mišinius, vartojamus tulžies, kepenų, skrandžio, širdies ligoms bei sumušimams gydyti.

Arnikos graižų spiritinė tinktūra plečia vainikines kraujagysles, todėl naudojama sergant stenokardija, širdies kraujagyslių spazmams atpalaiduoti. Arnika yra labai vertinama homeopatijoje, plačiai vartojama liaudies medicinoje įvairiems skausmams malšinti. Kalninės arnikos spiritinės ištraukos arba vandens užpilo pavilgai yra nepamainoma priemonė sumušimams, nušalimams, pūliuojančioms žaizdoms, nudegimams ar spuogams gydyti.

Spiritinė arnikos graižų ištrauka stabdo plaukų slinkimą ir skatina jų augimą. Kai kuriose šalyse arnikos šaknys ir žiedai vartojami karčiųjų likerių gamybai.