Saldžialapė kulkšnė

Saldžialapė kulkšnė - daugiametis 40-120 cm. aukščio augalas. Šaknis stora ir šakota. Stiebas storas, kylantis arba gulsčias, išsišakojęs, ties bambliais raudonai dėmėtas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais. Lapai beveik bekočiai, 8-20 cm. ilgio, neporomis plunksniški, sudaryti iš 9-15 lapelių. Kulkšnių lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, apskritai ar nežymiai įlenkta viršūne, kartais su labai mažu dygleliu; jų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė- šviesesnė, pilkai žalia, padengta vos matomais plaukeliais. Žiedai įstriži, gulsti, kartais nulinkę, 12-16 mm. ilgio, susitelkę daugiažiedėse, kiaušiniškose kekėse. Vainikėlis žalsvai geltonas, vėliau rudas.

Saldžialapė kulkšnė žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, sėklos sunoksta liepos-spalio mėnesiais. Ankštis tribriaunė, iki 4 cm. ilgio, pjautuviškai išsilenkusi, su 14-20 sėklų ir ilgu snapeliu viršūnėje. Sėklos 2-3mm skersmens, suplotos, lygios, šiek tiek blizgančios, žalsvai gelsvos arba rusvos. Dauginasi daugiausia sėklomis. Auga miškuose, kirtimuose, krūmuose, šlaituose, smėlio
karjeruose. Gana dažnas.

Vaistams vartojamos jaunos lapuotos viršūnės. Jos pjaunamos žydėjimo pradžioje ir džiovinamos pastogėje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pjaunant reikia palikti apie 1/4 nenupjautų augalų sėkloms subrandinti. Žaliavoje yra glicirizino, asparagino, flavonų, vitamino C, saponinų, kiek alkaloidų, mikroelementų, karčiųjų, mineralinių ir kitų medžiagų.

Pavolgio gyventojai kulkšnės preparatus vartoja nervų ligoms gydyti. Ukrainiečiai- nuo reumato, šlapimo išsiskyrimui skatinti, viduriams laisvinti, kosuliui palengvinti, odos išbėrimams gydyti. Karpatų gyventojai nuovirą geria nuo inkstų akmenligės, inkstų uždegimo, reumato, kankinant kosuliui, esant kvėpavimo takų uždegimui, odos išbėrimams. Bulgarai nuovirą geria nuo virškinamojo trakto uždegimo, padidėjus kraujospūdžiui, maitinančių moterų pieno išsiskyrimui skatinti, nuo odos išbėrimų.