Sosnovskio barštis: numirti galima per valandą

Sibirinį barštį, besipuikuojantį dideliais lapais, jau pažįstame, nes jis auga net ir mieste. Žinome, kad prie šio augalo prisilietus kūną nusėja pūslės. Tačiau yra ir daugiau, netgi mirtinai nuodingų, augalų, kuriuos būtina pažinti ir jų saugotis.

Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių vaikų Europoje patenka į ligonines apsinuodiję augalais. Tokių augalų yra ir Lietuvoje, tokių nelaimių atsitinka ir pas mus.

„Poilsiaudami gamtoje ja grožimės, bet dažnai kyla noras nusiskinti pražydusį augalo žiedą. Dažnai vaikai netgi bando juos ragauti, deda juos į burną. Mūsų aplinkoje yra augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai yra nuodingi, todėl jų reikia vengti", - teigia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė.

Specialistė perspėja: apsinuodyti Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų gali būti net mirtinos.

Sibirinio barščio klasta

Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja Daiva Stanienė pabrėžia, kad nukentėjusiesiems nuo sibirinio arba kitaip dar vadinamo Sosnovskio barščio diagnozuojamas fitogeninis dermatitas, ne visada aiškinantis, kas jį sukėlė - šis barštis, rūta ar kitas augalas. Vasarą tokių ligonių būna po kelis per dieną.

„Prisilietus prie nuodingo augalo, oda patiria nudegimą, panašų į terminį. Paraudusios odos fone susiformuoja pūslės. Jos dažniausiai būna stambios, iš pradžių užpildytos skaidriu turiniu, paskui šis drumstėja", - simptomus vardija gydytoja D.Stanienė.

Vėliau pūslės trūksta, atsiranda paviršinė erozija. Vieniems žaizdos gyja greičiau, kitiems - lėčiau. Gydymas skiriamas priklausomai nuo nudegimo sunkumo ir ploto.
„Pasveikstama maždaug per savaitę", - nuramino gydytoja.

Mirtis - per valandą

Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie yra smalsūs. Be to, vaikų odelė yra kelis kartus jautresnė negu suaugusiųjų.

Sveikatos edukologė V.Dubins-kienė tvirtina, kad skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl apsinuodijimo simptomai yra nevienodi. Jie pasireiškia iškart arba po slaptojo laikotarpio.

„Tai gali būti deginantis lūpų skausmas, gali sutinti liežuvis, sutrikti regėjimas ir ištikti daugybė kitų sveikatos bėdų. Gali aptemti sąmonė, prasidėti traukuliai. Kai kuriais atvejais, nesuteikus pagalbos, apsinuodijęs žmogus gali numirti per valandą", - perspėja sveikatos edukologė. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1-6 valandoms, o kartais net po paros.

Kuo puošti aplinką

Ne tik pramogaujant gamtoje, bet ir puošiant savo kiemus, sodus, reikia išmokti atpažinti nuodingus augalus.

„Apželdinant savo sodus ir kiemus būtina pasidomėti, ar pasirinkti augalai nėra nuodingi. Jei jau nusprendėte patikusį nuodingą augalą įsigyti, sodinkite ten, kur jo negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei vaikai. Geriausia tokius augalus aptverti tvorele. Skindami, persodindami ar naikindami nuodinguosius augalus, apsivilkite drabužius ilgomis rankovėmis, apsiaukite guminiais batais, apsimaukite pirštines. Išvykose į gamtą dėvėkite ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis", - pataria V.Dubinskienė.

Priešnuodžio nuodingiems augalams nėra.

Simptomai

Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimą sukelia rabarbarai, begonijos, kiškių kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.

Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drignėmis, durnaropėmis, vaistinėmis šunvyšnėmis.

Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto patinimą sukelia kaštonų vaisiai, šilagėlės, plukės, vėdrynai, žalčialunkiai.

Seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą sukelia snieguolių toksinai.

Apsinuodijus kurpelėmis, tabaku, darželiniais pupmedžiais, dėmėtosiomis maudomis, po 15-60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmą valandą.

Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmenėmis, pakalnutėmis, oleandrais, čemeriais, kurpelėmis.

Klastingi augalai yra rudeniniai vėlyviai, karklavijai, baltažiedžiai vikmedžiai, ricinmedžiai. Vaistinės gelsvės, sibiriniai barščiai, sėjamieji pastarnokai pažeidžia odą prisilietus prie jų arba jų syvų. Šių augalų poveikį sustiprina šviesa ir drėgmė.

Apsinuodyti galima šiais augalais

• Darželiniai pupmedžiai, juodosios drignės, brugmansijos, kukmedžiai, paprastieji žalčialunkiai, paprastosios pakalnutės, rudeniniai vėlyviai, tabakas, darželinės rūtos, kelminiai paparčiai - nuodingas visas augalas.
• Amerikinės fitolakos - nuodingas visas augalas, ypač lapai ir uogos.
• Baltieji ir lobelio čemeriai - nuodingas visas augalas, ypač šaknys.
• Kurpelės - nuodingas visas augalas, ypač lapai ir šaknys.
• Paprastieji ricinmedžiai - nuodingas visas augalas, ypač sėklos.
• Paprastosios durnaropės - nuodingas visas augalas, ypač sėklos ir lapai.
• Paprastosios rusmenės - nuodingi lapai, žiedai, sėklos.
• Vaistinės šunvyšnės - nuodingas visas augalas, ypač uogos.
• Ąžuolai - nuodingi lapai ir gilės.
• Kaštonai - nuodingi vaisiai.
• Laukinės ir kultūrinės vyšnios - nuodingos šakelės ir lapai.