Vaistažolės - patys pigiausi vaistai

Vasara - metas prisirinkti vaistažolių. Jei ne gydytis, tai bent kvapnioms arbatoms. Tačiau vis dažniau net ir medikai skiria natūralius, iš gamtos, vaistus, o ne cheminius. Ar tikrai jie naudingi?

Homeopatiniai prieš alopatinius

Jau seniai žinomas terminas - fitoterapija. Tai gydymas vaistingaisiais augalais. Ar jis efektyvus?

"Vaistinė žaliava gali būti visas augalas arba atskiros jo dalys: žiedynai, lapai, šaknys, vaisiai, sėklos. Iš šių žaliavų gali būti gaminami nuovirai ir vartojami kaip gydomosios arbatos, spritinės tinktūros, ištraukos bei iš atitinkamos vaistinės medžiagos pagamintos tabletės ar kapsulės", - senus, bet vėl vis labiau populiarėjančius gydymo metodus pristato biologinės medicinos ir diagnostikos centro "Natura munda" gydytoja homeopatė Asta Valytė.

Šio centro įkūrėja ir vadovė Daiva Aušra Earle, dalyvavusi Vokietijoje vykusioje biologinės medicinos konferencijoje, iš jos sugrįžo dar labiau tikėdama natūraliosios medicinos efektyvumu.

"Pranešimus skaitė medicinos mokslininkai iš viso pasaulio. Akivaizdu, kad natūrali medicina, ypač homeopatija, vis labiau populiarėja, į šios srities tyrimus investuojamas didelis mokslinis ir finansinis potencialas", - pasidalijo įspūdžiais D.A.Earle.

Kaunietė medikė pasakojo, kad medicinos profesoriai iš JAV, Australijos, Kanados, Rusijos savo pranešimuose akcentavo homeopatinių vaistų pranašumą prieš alopatinius, tai yra cheminius vaistus. "Pranešėjai pasakojo, kad jų darbo praktikoje yra buvę atvejų, kai lėtinių ligų nepavyko išgydyti alopatiniais preparatais. Pakeitus juos homeopatiniais, efektas buvo puikus", - kolegų patirtį perteikė D.A.Earle.

Pastaruoju metu vykdomi fitoterapinių ir homeopatinių preparatų efektyvumo gydant onkologines ligas klinikiniai tyrimai. Galima tikėtis, kad tradicinė medicina ir homeopatija bei fitoterapija bus panaudojamos kartu, siekiant optimalaus efekto.

Žaliavos reikia nedaug

Kuo skiriasi homeopatija nuo fitoterapijos? "Homeopatiniai vaistai yra tie, kurie gaminami iš vaistinių žaliavų. Pirmiausia išgaunamos vadinamosios motininės tinktūros. Jas daug kartų skiedžiant ir purtant pagaminami vaistai", - aiškino gydytoja A.Valytė.

Homeopatijos pradininkas yra vokiečių gydytojas Samuelis Hahnemanas, gimęs XVIII a. viduryje. Pagrindinis homeopatijos principas: panašus turėtų būti gydomas panašiu. Gydyti vartojamos pagal homeopatijos taisykles praskiestos vaistingosios medžiagos, kurių didelės dozės sveikam organizmui sukeltų panašius į ligą požymius. Optimalios šių vaistų dozės aktyvina organizmo gynybines jėgas ir padeda išgyti pačiam.

Homeopatiniai preparatai gaminami ne tik iš vaistinių augalų, bet ir iš mineralinių medžiagų, gyvatės, bitės, įvairių sveikų kiaulės organų, taip pat įvairių ligos sukėlėjų - mikroorganizmų ir virusų.

"Gydomosioms arbatoms ar tinktūroms pagaminti reikia daug vaistinės žaliavos, o vienos rūšies homeopatiniams vaistams, kurių užtektų viso pasaulio gyventojams vieniems metams, pakaktų 20-30 kilogramų vaistinės žaliavos, pavyzdžiui, ramunėlės ar medetkų žiedynų", - privalumus vardijo A.Valytė.

Taigi, homeopatija yra ne tik saugi žmogui, bet ir tausojanti gamtą gydymo rūšis. Augalai homeopatinių vaistų motininėms tinktūroms auginami laikantis ypač griežtų ekologijos normų. Dėl švelnaus poveikio homeopatiniai preparatai labai tinka gydyti kūdikių besilaukiančias moteris ir naujagimius. Homeopatija yra vadinama švelniąja medicina.

Savo efektyvumu nesiskiria

Veiksmingumu vaistažolių preparatai nuo homeopatinių nesiskiria. Svarbu, kad jie būtų tinkamai parinkti.

Gydytoja A.Valytė sako, kad homeopatinių vaistų formų yra daug. Jie gaminami lašelių, tablečių pavidalu, yra geriamų ir skirtų injekcijoms. Taip pat yra žvakučių, tepalų, žirnelių formų. Asortimentas taip pat labai platus, tūkstančių skirtingų pavadinimų, nes veikliosios medžiagos surinktos iš viso pasaulio.

"Homeopatiniais preparatais itin sėkmingai gydomas nusilpęs imunitetas, sinusų, plaučių, bronchų, inkstų, prostatos, kraujotakos, sąnarių, vegetacinės nervų sistemos sutrikimai, psichosomatiniai pakitimai bei streso ar įtampos sukelti virškinamojo trakto negalavimai. Homeopatiniai vaistai padeda pastoti, koreguojami hormoniniai sutrikimai, malšinami klimakterinio periodo negalavimai", - ligas vardija gydytoja A.Valytė.

Galima ir apsinuodyti

Homeopatiniais vaistais, jų perdozavus, galima apsinuodyti. Yra ir nuodingų augalų. Iš kai kurių, pavyzdžiui, rusmenės, pakalnutės, didžiosios ugniažolės yra gaminami vaistai. Nenormuotomis dozėmis ir nepasitarus su gydytoju ar vaistininku vartojant augalinius preparatus, turinčius fenolinių junginių, alkaloidų, glikozidų, galima pakenkti širdies, inkstų, kepenų ir kitų organų veiklai.

Nuodingų augalų Lietuvoje auga ne itin daug, bet kai kuriuos jų nesunku supainioti su vaistiniais augalais.

"Nuodingosios nuokanos šaknys panašios į petražolių šaknis, o drignės sėklos - į aguonų sėklas. Vaikai dažniau apsinuodija nuodingomis karklavijo uogomis, durnaropės vaisiais", - perspėja D.A.Earle.

Vadinasi, renkant vaistažoles reikia jas pažinti. Negana to, jos turi būti renkamos tam tikru metų laiku. Verta atsižvelgti net į paros laiką ir mėnulio fazę bei tinkamai jas sudžiovinti. Geriausiai augalus džiovinti palėpėse, kur neprieina saulės spinduliai, bet patalpa gerai vėdinama.

Vartoti maždaug mėnesį

Vaistažoles galima vartoti papildomai, kai reikia detoksikuoti organizmą po cheminių vaistų.

"Bet vaistažolės negali būti sunkių ligų ar operacinio gydymo alternatyva. Vaistažolėmis negali būti gydoma ūmi sunki infekcija, kai reikalingi antibiotikai, taip pat įvykus nelaimingam atsitikimui, ištikus priepuoliui, organizmui netekus galių", - perspėja D.A.Earle.

Kiekvienas fitoterapinis preparatas gali būti vartojamas tam tikrą laiką, optimaliausia - 3-4 savaites. Ilgiau vartoti nėra tikslo. Žolių mišiniai iš kelių sudedamųjų dalių gali būti vartojami ir ilgiau nei 2 mėnesius. Augalus, skirtus stiprinti imuninę sistemą, pavyzdžiui, ežiuolę, rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 2-3 savaites, po to daryti pertrauką.