Kraujas apie savo šeimininką žino viską

Sparčiai tobulėjant medicinai, pagal kraujo tyrimų duomenis įvertinti žmogaus sveikatos būklę bei laiku nustatyti įvairias galimas ligas, kurių diagnozavimas pradinėje stadijoje suteikia galimybę užkirsti kelią toliau progresuoti. Deja, paminėję savo kraujo grupę, retas kuris galėtume pasigirti ką nors daugiau žinantys apie kraują. "Ką reiškia kraujo tyrimų duomenys, verta žinoti kiekvienam", - sako medicinos biologė Eugenija Urbaitienė.

Be kraujo audiniai mirtų iš bado

Suaugusio žmogaus kraujas sudaro 6-8 proc. kūno masės, vadinasi, turime 5-6 litrus kraujo. Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas - tam tikra jo dalis "sandėliuojama" blužnyje bei kepenyse. Prireikus šios atsargos nedelsiant "išmetamos" į bendrą kraujo apytaką. Kraujas yra gyvybiškai svarbus, kadangi aprūpina audinius ir organus būtinomis maisto medžiagomis. Jis atlieka daugybę svarbių funkcijų: pašalina anglies dioksidą, perneša deguonį, mineralines druskas, hormonus, fermentus, vitaminus ir netgi šilumą. Kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugodamos organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų, o dėl savo gebėjimo krešėti apsaugo mus nuo nukraujavimo traumos metu. Žmogui netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be didesnių sutrikimų, kadangi stresinėmis situacijomis kraujotaka perskirstoma taip, kad svarbiausi organai - smegenys bei širdis - nuolat būtų aprūpinti. Kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą, t. y. pastovų pH ir jonų pasiskirstymą.

Suteikia informaciją apie forminius elementus

Norint išsaugoti sveikatą, rekomenduojama 1-2 kartus per metus atlikti bendrą kraujo tyrimą. Būtent juo pradedama visų ligų profilaktikos programa, kadangi šis tyrimas suteikia informacijos apie bendrą sveikatos būklę. Sveikatos specialistų teigimu, kraujo kokybę lemia keletas veiksnių: 50-60 proc. jis priklauso nuo sveikos gyvensenos, 20 proc. nuo ekologijos, 10 proc. nuo genų ir tiek pat nuo medicininės priežiūros.

Atliekant bendrą kraujo tyrimą, kraujo dažniausiai imama iš venos (taip užtikrinamas tyrimo tikslumas) ir sušvirkščiamas į vienkartinius vakutainerius, kuriuose yra krešumą stabdančio reagento, o jį ištyrus išmatuojamas eritrocitų, trombocitų, leukocitų skaičius, jų įvairovė, procentinis pasiskirstymas, koncentracija bei kokybė. Paprastam žmogui pakanka žinoti, ar jo kraujas atitinka normas. Medikams šis tyrimas leidžia nustatyti anemiją, infekcijas ir daugelį kitų sutrikimų.

Kraujo sudėtis ir fizinės savybės - nekintantys parametrai

Jeigu padidintume kraujo lašelį, pamatytume, kad jis sudarytas net iš kelių rūšių ląstelių - eritrocitų, leukocitų, trombocitų, nuolat plaukiojančių geltonos spalvos skystoje kraujo dalyje - plazmoje. Kiekvieno žmogaus kraujo struktūra yra unikali.
Eritrocitai sferinės abipus įgaubtos formos dėka geba susilenkti ir prasiskverbti pro smulkiausius kraujo indus. Pagrindinė eritrocitų funkcija - deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius. Išnešioti deguonį po organizmą eritrocitams padeda specialus pigmentas hemoglobinas, prisijungiantis deguonį. Eritrocitų koncentracija kraujyje priklauso nuo amžiaus ir lyties. Vyrai jų turi daugiau nei moterys, naujagimiai - daugiau nei suaugusieji. Normaliai vyrų organizme eritrocitų yra 4,5-6,0x1012/l, moterų - 4,0-5,0x1012/l. Eritrocitų kiekio padidėjimas kraujyje gali atsirasti ne tik sergant lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis, bet ir esant visiškai sveikam, kai organizmui tenka prisitaikyti prie deguonies trūkumo nardant ar būnant aukštikalnėse, sočiai pavalgius ar po sunkaus fizinio krūvio.
Trombocitai - tai kaulų čiulpuose esančių ląstelių atplaišos, kurios sveikame organizme nuolatos cirkuliuoja kraujagyslėmis. Pagrindinė trombocitų funkcija - kuo skubiau sustabdyti tekantį kraują iš žaizdos, todėl kraujuojant jie patys pirmieji prilimpa prie pažeistos kraujagyslės sienelių ir tol išskiria medžiagas, siaurinančias sieneles bei mažinančias jų laidumą, kol galiausiai susidaro trombas ir nustojama kraujuoti.

Trombocitų kiekio kraujyje norma 180-320x109/l. Trombocitų skaičius linkęs sparčiai kisti - po operacijos, praradus daug kraujo, pašalinus blužnį, sergant kai kuriomis infekcinėmis bei onkologinėmis ligomis trombocitų gali padaugėti. Pažeidus kaulų čiulpus, sergant ūmiomis uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste, kraujyje stebimas trombocitų skaičiaus sumažėjimas. Esant per daug trombocitų, gali susidaryti trombas ir užkimšti kraujagysles, o kai trombocitų kraujyje per mažai, iškyla nukraujavimo rizika, nekreša žaizdos. Trombocitų gyvavimo laikas - 8-9 dienos.
Leukocitai gaminami ir brandinami kaulų čiulpuose bei limfoidiniame audinyje - blužnyje, limfmazgiuose, užkrūčio liaukoje. Leukocitų yra net kelios rūšys, kiekviena kurių atlieka savo funkciją. Didžiausią leukocitų dalį sudaro neutrofilai, kurie naikina į organizmą patekusius svetimkūnius bei mikrobus, o atlikę savo darbą žūva, kartu su audinių irimo dalelėmis sudarydami pūlius. Žūdami neutrofilai išskiria tam tikras medžiagas, kurios, dirgindamos termoreguliacijos centrus, sukelia karščiavimą. Pakilusi temperatūra - teigiamas reiškinys, nes aukštesnėje temperatūroje suaktyvėja leukocitų judėjimas, slopinami kai kurie virusai. Štai kodėl temperatūrą rekia mažinti tik tuomet, kai ji viršija 38 laipsnius. Tiesa, leukocitai, kovodami su infekcija, ne tik padeda imuninei sistemai, bet ir kaupia imunologinę informaciją, tad geba parodyti, kokiomis ligomis žmogus yra persirgęs. Leukocitai gyvuoja kelias valandas, o nesant audiniuose uždegimo gyvybingi išlieka 8-9 dienas. Suaugusiųjų leukocitų kiekio kraujyje norma - 4,0-9,0x109/l. Nuolat padidėjęs leukocitų kiekis gali būti ūmios ar lėtinės infekcijos požymis, o jų kiekio sumažėjimas - mažo arterinio spaudimo, nuovargio, badavimo ar infekcinių ligų pasekmė.

Atlikti tyrimą pravartu ir jauniems

Nemanykite, kad diabetas bei padidėjęs cholesterolis kamuoja tik senyvo amžiaus žmones, todėl visiems trisdešimtmečiams kartą per metus vertėtų sužinoti apie hemoglobiną ir cukrų. Hemoglobino kiekis kraujyje rodo, ar nesergama mažakraujyste. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta, todėl organizmui tampa sunkiau išlaikyti normalų aktyvumą. Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrų 135-170, moterų 120-160. Vertinant kraujo deguonies išnešiojimo galimybes, labai svarbus hematokrito kiekis. Pagal pokyčius sprendžiama apie mažakraujystę, organizmo skysčių balansą, kraujo ląstelių gamybos sutrikimus. Hematokritas parodo kraujo klampumą, kuriam didėjant didėja pasipriešinimas ir sunkėja širdies darbas.

Profilaktiškai cukraus kiekį kraujyje reikai tirtis kartą per metus. Pagrindinis hormonas, kuris reguliuoja cukraus koncentraciją ląstelėse, yra insulinas. Sutrikus jo veiklai, išsivysto cukrinis diabetas. Gliukozės norma kraujyje: 3,33-5,55 mmol/l.

Kodėl kraujas raudonas

Pasakojimai apie mėlyną žmonių kraują, anot medicinos biologės, tėra pasakos. Iš tiesų kraujas esti raudonos spalvos. Pagrindinis šios spalvos kaltininkas - hemoglobinas, kuris savo raudonuoju pigmentu raudonai nudažo kartu su visomis kitomis ląstelėmis kraujo plazmoje plūduriuojančius eritrocitus, vadinamuosius raudonuosius kraujo kūnelius. Sveikas žmogus vidutiniškai turi 25 milijardus raudonųjų kraujo kūnelių, kurie atsinaujina kas 100-120 dienų. Per dieną kepenyse bei blužnyje suyra apie 1 proc. "pasenusių" raudonųjų kraujo kūnelių. Kai plaučiuose prijungiamas deguonis, kraujas nusidažo skaisčiai raudona spalva - tai arterinis kraujas. Atidavus deguonį audiniams ir iš jų prisijungius anglies dvideginį, kraujas tampa veniniu - tamsiai raudonos spalvos.

Nepertraukiama kraujo ląstelių gamyba vyksta raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Anot biologės, vaikystėje beveik visi kaulai turi raudonuosius kaulų čiulpus, tačiau vėliau dalis jų suriebėja ir virsta geltonaisiais. Tuomet kraujo ląstelių gamyba vyksta daugiausia tik plokščiuosiuose, trumpuosiuose kaulų čiulpuose: dubens, kaukolės kauluose, krūtinkaulyje, slanksteliuose ir galūnių ilgųjų kaulų galuose.

Ką atskleidžia skaičių šifras?

Kraujo tyrimo lape galite aptikti raides ENG. Tai eritrocitų nusėdimo greitis per valandą, laikant kraują mėgintuvėlyje. Normalus vyrų ENG - 2-10 mm/val, moterų - 2-15 mm/val. Anot medicinos biologės, atliekant šį tyrimą skirtingais metodais, tyrimo normos būna skirtingos. Padidėjęs ENG rodo, jog sergate infekcine liga, organizme slypi navikas, šėlsta uždegiminis procesas ar vyksta kitas neigiamai sveikatą veikiantis reiškinys. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant bei antroje nėštumo pusėje.

Vienas pagrindinių biocheminių kraujo tyrimų - cholesterolio kiekio nustatymas. Dažnas vyresnio amžiaus žmogus žino, kad šis skaičius neturėtų perkopti 5,2 ribos. Cholesterolio kiekio padidėjimas gali paskatinti aterosklerozę, išeminę širdies ligą, smegenų kraujagyslių, kepenų ligas, diabetą, inkstų, kasos patologiją, skydliaukės padidėjimą. Sumažėjęs cholesterolio kiekis byloja apie virškinimojo trakto sutrikimus, depresijos paūmėjimą, lytinio potraukio sumažėjimą ir pan. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje - viena iš daugelio širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.

Tyrimui pasiruoškite iš anksto

Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą, pacientas turi būti nevalgęs 3 val. Beje, sultys bei cukrumi pasaldinta arbata ir kava taip pat yra maistas. Leidžiama gerti tik vandenį. Bent valandą prieš tyrimą nerūkykite. Keletą dienų prieš tyrimą nepiktnaudžiaukite riebiu maistu, juo labiau alkoholiu. Kadangi daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, tai atlikti kraujo tyrimą patartinta iki 10 val. ryto. Jeigu ruošiatės vartoti vaistus, pasistenkite kraujo tyrimą atlikti prieš pradėdami juos vartoti arba praėjus 10-14 dienų. Prieš ruošiantis atlikti kraujo tyrimą, rekomenduojama vengti fizinio krūvio bei streso. Nepatartina atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių tyrimų, tyrimų ultragarsu, masažo, fizioterapijos procedūrų. Jeigu ruošiatės atlikti biocheminius kraujo tyrimus, prieš tai nevalgykite 12-14 val.