Anemijos priežastys

Kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių - eritrocitų, susergama mažakraujyste, arba anemija. Raudonieji kraujo kūneliai po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti, todėl atsiranda įvairių negalavimų, gali sutrikti medžiagų apykaita.

Mažakraujyste galima susirgti, kai trūksta kai kurių maisto medžiagų arba jų nepasisavinama tiek, kiek reikia organizmui.

Liga dažniausiai prasideda, kai maiste stinga geležies, kobalto ir kitų mikroelementų, baltymų, folio rūgšties, B grupės vitaminų arba kai organizmas nesugeba iš maisto pasisavinti tų medžiagų. Normalus geležies pasisavinimas sutrinka, kai valgoma daug riebaus maisto, saldumynų.

Daug geležies organizmas sunaudoja sergant užkrečiamosiomis ligomis, kai maiste trūksta vitamino B12, iš kraujodaros organų į kraują patenka daug nevisaverčių eritrocitų. Jie greitai suyra, todėl gali atsirasti mažakraujystė. Ji gali prasidėti ir sergant kitomis ligomis.

Anemija galima susirgti, kai staiga arba pamažu - kraujas dažnai bėga iš nosies, sergama skrandžio opa, būna kitų virškinamojo trakto ar šlapimo takų pažeidimų - netenkama daug kraujo. Smarkiai nukraujavus paprastai perpilamas kraujas ir ligos išvengiama.

Mažakraujystė beveik visada atsiranda išsivysčius piktybiniams augliams. Iš jų gali kraujuoti, be to, piktybiniai augliai apnuodija organizmą ir sutrinka normali kraujo gamyba.

Mažakraujystės priežastis gali būti ir žarnyno parazitinės kirmėlės, nes jos sunaudoja daug maisto medžiagų, todėl organizmas negauna geležies, vitaminų. Jei žarnyne parazituoja kaspinuotis, dažniausiai prasideda vitamino B12 stokos mažakraujystė.

Mažakraujyste sergantis žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, nes liga vystosi pamažu, ypač jei susergama dėl geležies ar kitų kraujotakai būtinų elementų trūkumo.

Iš pradžių išnaudojamos organizme esančios geležies atsargos. Kai jos baigiasi, sulėtėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, sumažėja eritrocitų ir hemoglobino. Organizmas jau nepajėgia gaminti normalių eritrocitų - jie daug mažesni.

Tai pastebima per kraujo tyrimą - paėmus kraujo iš piršto galima nustatyti ir eritrocitų, ir hemoglobino koncentraciją, kraujo kūnelių formos pokyčius.

Kai mažakraujystę sukelia kitos ligos, svarbu gydyti ne tik ją, bet ir tas ligas.

Jeigu anemija susergama dėl geležies ar vitaminų stokos, geriausias vaistas - ta medžiaga, kurios trūksta. Be to, labai svarbu tinkamai maitintis.

Daug geležies turi veršių kepenys, galvijų liežuvis, liesa jautiena ir veršiena, triušiena, kalakutiena, kiaušinio trynys, avižinės, grikių ir ryžių kruopos, bulvės, žiediniai kopūstai, morkos, obuoliai, juodieji serbentai, vyšnios, trešnės, avietės, spanguolės.

Daržovės, uogos, vaisiai yra labai vertingi gydant anemija, nes juose esanti geležis gerai pasisavinama. Be to, jie turi daug kitų elementų, reikalingų kraujotakos sistemai stiprėti.