Padidėjęs eritrocitų kiekis

Padidėjęs eritrocitų kiekis kraujyje dar vadinamas eritrocitoze arba policitemija. Eritrocitais vadinami raudonieji kraujo kūneliai. Jie yra labai svarbūs kraujo komponentai, kurie atlieka vieną svarbiausių kraujo funkcijų - aprūpina organizmą deguonimi. Todėl jų kiekio pokyčiai žmogaus kraujyje yra labai svarbūs.

Priežastys

Galima išskirti daug priežasčių, kurios sukelia eritrocitų kiekio didėjimą. Pagal jas yra skirstomos dvi eritrocitų kiekio padidėjimo kraujyje formos: santykinė ir absoliučioji eritrocitozė.

Santykinė eritrocitozė pasireiškia ne pačių eritrocitų skaičiaus padidėjimu, bet eritrocitų kiekio padidėjimu apibrėžtame kraujo tūrio vienete. Dažniausiai eritrocitai labiau susikoncentruoja sumažėjus kraujo plazmos kiekiui (plazmos kiekis sumažėja netekus skysčių: vemiant, viduriuojant, geriant „šlapimą varančius" vaistus (diuretikus)). Santykinė eritrocitozė dažniau pasireiškia nutukusiems žmonėms. Taip pat - sergantiems arterine hipertenzija, inkstų ligomis. Prie rizikos veiksnių yra priskiriami ir rūkymas bei gausus alkoholio vartojimas.

Absoliučia eritrocitoze vadinamas bendras eritrocitų skaičiaus padidėjimas kraujyje. Eritrocitų kiekio padidėjimas gali būti stebimas nuo pat gimimo. Tai įgimta patologija, kurią dažniausiai lemia genetiniai sutrikimai, dėl kurių atsiranda nenormalus raudonųjų kraujo kūnelių kiekio didėjimas. Retai eritrocitoze pasireiškia navikiniai susirgimai. Jų metu organizme sintezuojamas per didelis hormono eritropoetino, skatinančio eritrocitų gamybą, kiekis. Taip pat absoliutus eritrocitų skaičius padidėja sergant ligomis, kurių metu ligonio organizme sumažėja deguonies kiekis. Organizmas deguonies trūkumą stengiasi kompensuoti didindamas eritrocitų kiekį. Tai būdinga sergant lėtinėmis širdies, plaučių ligomis.

Požymiai

Eritrocitų kiekio padidėjimas daugeliui pacientų pasireiškia skirtingai. Neretai sergant eritrocitoze ligoniai skundžiasi galvos skausmais, svaigimu, mirgėjimu akyse. Sergančiųjų oda, gleivinės, nagai parausta. Rečiau akyse stebimos kraujosruvos. Atsiranda nuovargis, bendras sumišimas. Gali pasireikšti viso kūno niežulys, kamuoti pasunkėjęs kvėpavimas. Būna ir tokių pacientų, kuriems nepasireiškia jokie eritrocitozės simptomai. Jie jaučiasi visiškai sveki.

Tyrimai

Svarbiausias ir informatyviausias tyrimas eritrocitozei nustatyti - bendras kraujo tyrimas. Žinoma nereikėtų pamiršti ir ligonio nusiskundimų, fizinio ištyrimo (jo metu eritrocitoze sergantiems ligoniams dažnai nustatomas kepenų, blužnies padidėjimas). Bendro kraujo tyrimo rezultatuose vertinamas eritrocitų skaičius, Hg (hemoglobino kiekis), Hct (hematokritas - kraujo plazmos ir kraujo forminių elementų santykis), kraujo plazmos kiekis. Jei visi rodikliai, išskyrus kraujo plazmos kiekį, viršija normą - diagnozuojama absoliuti eritrocitozė. Jei plazmos kiekis yra sumažėjęs, o eritrocitų kiekis nepadidėjęs - diagnozuojama santykinė eritrocitozė. Eritrocitozės priežasčiai nustatyti gali būti atliekami papildomi tyrimai.

Gydymas

Eritrocitozės gydymas tiesiogiai priklauso nuo jos rūšies ir priežasties. Pirmiausia stengiamasi pašalinti eritrocitozę sukėlusią priežastį. Po vėmimo ar viduriavimo atsiradusi santykinė eritrocitozė koreguojama skysčiais. Jei išsiaiškinama jog eritrocitozė kilo dėl onkologinio susirgimo, ligoniui taikomas specifinis gydymas, kurį paskiria gydytojas onkologas.

Prognozė

Jei eritrocitozės priežastis nėra navikinė liga, prognozė dažniausiai būna gera. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog eritrocitozės metu smarkiai padidėja kraujo klampumas, todėl padidėja trombų susidarymo rizika, apkraunama širdis (padidėja lėtinių širdies ligų rizika). Taigi aptikus šią ligą, ją būtina gydyti.