Lėtinė leukemija

Lėtinė leukemija kitaip vadinama leukoze, kraujo vėžiu. Tai - laukemijų grupė, kuriai būdinga tai, kad ji lėtai progresuoja, kartais praeina keleri metai, kol ji diagnozuojama, o sergantysis neretai gali išgyventi iki kelių dešimčių metų. Pagal tai, kurią leukocitų grupę pažeidžia, lėtinė laukemija skirstoma į mieloleukemiją ir limfoleukemiją (apie leukemijų priežastis, vystymąsi ir požymius skaitykite „leukemija").

Lėtinė mieloleukemija

Lėtinės mieloleukemijos metu sutrinka leukocitų grupės - granuliocitų gamyba. leukemijos esmė - besaikis leukocitų (šiuo atveju granuliocitų) pirmtakų dauginimasis. Dėl to kraujyje padaugėja nesubrendusių leukocitų formų, kurios neatlieka savo funkcijos, o „okupuotuose" kaulų čiulpuose nebelieka vietos normaliai kraujo gamybai.

Tyrimai

• Bendrame kraujo tyrime - ryškiai padidėjęs leukocitų kiekis; tačiau santykinai sumažėjęs limfocitų skaičius. Daug nesubrendusių formų, sumažėjęs kitų kraujo ląstelių kiekis.
• Įtariant kraujo ligą, atliekama kaulų čiulpų punkcija ar biopsija. Biopsijoje matomi išvešėję granuliocitai.
• Lėtinės mieloleukemijos metu paciento ląstelėse randama Filadelfijos chromosoma.
• Čiuopiant ar tiriant echoskopu - randama padidėjusi blužnis.

Požymiai

Lėtinės mieloleukemijos požymiai - tokie kaip ir kitų leukemijų. Paprastai leukemijos nieko specifiško neturi - pasireiškia tie patys bendriniai simpomai - silpnumas, dusulys, padažnėjusi širdies veikla, neatsparumas infekcijoms, krešumo sutrikimai, padidėjusi blužnis.

Lėtinė leukemija progresuoja kelerius metus, po truputį senka paciento gyvybiniai rezervai. Ligai progresuojant, sunkėja ligonio būklė, ryškėja anemija, atsiranda kaulų skausmas, krenta svoris, odoje atsiranda nekrozės židinėlių, kraujosruvų. Kitaip tariant, ligos eiga tampa panaši į ūminės leukozės eigą.

Gydymas

• Pagrindinis lėtinės mieloleukemijos gydymas - chemoterapija (mielosanas, hidroksiurea);
• Kartais taikomas blužnies švitinimas ar jos operacija (jei blužnis ryškiai padidėjusi, skausminga);
• Gydymas interferonais;
• Kaulų čiulpų transplantacija.

Prognozė

Vidutinis tokių ligonių išgyvenamumas - 4 - 5 metai, nors kai kurie ligoniai išgyvena apie 10 metų.

Lėtinė limfoleukemija

Lėtinės limfoleukemijos metu sutrinka kitos leukocitų grupės - limfocitų dauginimasis. Toliau scenarijus - panašus į mieloleukemijos. Dažniausiai pakenkiami B limfocitai, tačiau gali pakisti ir T limfocitų dauginimasis.

Požymiai

Lėtinės limfoleukemijos požymiai panašūs į mieloleukemijos bei kitų leukemijų požymius. Lėtinės limfoleukemijos metu dažniau padidėja limfmazgiai, o blužnis - ne taip ryškiai. Ryški anemija, infekcinis sindromas.

Tyrimai

• Bendrame kraujo tyrime ryškiai padidėjęs laukocitų kiekis, kurių didžiausią dalį sudaro limfocitai (net iki 100 proc.); taip pat sumažėjęs kitų kraujo ląstelių kiekis;
• Kaulų čiulpų biopsijos metu nustatomas padidėjęs limfocitų kiekis.
• Pagal kliniką ir tyrimų duomenis, nustatoma ligos stadija (0 - IV).

Gydymas

0 - I stadija lėtinės limfoleukemijos - negydoma, šiuo atveju gydymas nelabai padeda, tačiau gali pakenkti. Gydymas pradedamas tik nuo II ligos stadijos. Liga gydoma chemoterapija (chlorambucilas, ciklofosfanas, gliukokortikoidai).

Prognozė

Lėtinės leukemijos prognozė priklauso nuo ligos stadijos. Tačiau sia liga sergantys ligoniai gali išgyventi daugiau nei 10 metų.