Rezidentai sunerimo dėl ateities

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto planus sumažinti atlyginimus rezidentams. Pažeidžiant solidarumo principą jų algas numatoma rėžti labiau nei kitų medikų. Prieš keletą metų jau bandyta nuskriausti rezidentus - įvesti mokestį už mokslus, nors visame pasaulyje už savo darbą jie gauna algą. Tąkart rezidentams pavyko apsiginti.

Kuo svarbi ir reikšminga 2002-ųjų vasario 6 diena? Dauguma paprastų žmonių neatsakytų. Politikams šis klausimas taip pat būtų netikėtas, o ir eiliniai gydytojai gūžčiotų pečiais. Tačiau jaunieji gydytojai - rezidentai - puikiai prisimena: tądien iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano pareigų buvo atleistas docentas Dainius Pūras. Ta istorija puikiai atskleidžia net ir dabartinės sveikatos apsaugos sistemos padėtį.

Dekaną gynė studentai

Tuo metu rašiau disertaciją ir man reikėjo dekano parašo. Apie D.Pūrą žinojau tik iš spaudos. Jo parašas turėjo būti tik minutės formalumas, tačiau užtrukau valandą. Sunkiai rinkdamas žodžius ir vis atsidusdamas tarsi nusidėjėlis jis išpažino savo "nuodėmes".

"Mano didžiausias nusikaltimas yra tai, kad noriu reformuoti fakultetą ir rezidentūrą. Negali taip būti, kad vienas profesorius ir sekretorė yra vieninteliai katedros darbuotojai, dėstantys itin specializuotos chirurgijos kursą ketvirto ir penkto kursų studentams, kuriems reikalingesnė bendroji chirurgija. Vienoje iš siaurai chirurgijos sričiai atstovaujančių katedrų yra keliasdešimt mokslinių bendradarbių etatų, tačiau rimta mokslinė veikla ten nevyksta. Tuo metu kiti klinikiniai fakulteto padaliniai neturi nė vieno mokslo darbuotojo. Todėl siūlau ištaisyti ydingas disproporcijas, plėtoti įvairias sveikatos mokslų kryptis, o ypač tas, kurių aktualumą diktuoja laikas", - pasakojo D.Pūras ir dar kartą sunkiai atsidusęs padėjo reikalingą parašą.

2002-ųjų vasario 6 dieną įvyko fakulteto dekanato posėdis, kuriame svarstytas D.Pūro likimas. Dekaną labai atkakliai - net piketuodami - gynė studentai, išaugę ir įgiję išsilavinimą jau nepriklausomoje Lietuvoje. Jiems buvo nesuprantamos tos intrigos, keisti žaidimai, jų logika ir vingrybės. Deja, tą dieną studentai pralaimėjo. D.Pūras turėjo palikti dekano pareigas, ir medicinos fronte įsivyravo tyla.

Pamoką išmoko

Tačiau audra vėl kilo po šešerių metų, kai iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose dirbančių rezidentų administracija norėjo atimti vienintelę vietą, kurioje šie galėjo pasikalbėti apie savo reikalus - mažą drėgną persirengimo kambarėlį pusrūsyje. Rezidentams buvo pasiūlyta persirenginėti drabužinėje. Tuo metu rezidentūra buvo reformuota taip, kad jauni gydytojai neturėjo socialinių garantijų, jiems nebuvo mokami atlyginimai, tik nedidelės stipendijos. Dar daugiau - Seime buvo kurpiamas įstatymas, pagal kurį rezidentams būtų tekę užsimokėti už rezidentūrą. Nors visame pasaulyje šie gydytojai yra pati svarbiausia universiteto ir regioninių ligoninių darbo jėga ir jiems mokami geri atlyginimai.

Tačiau rezidentai gerai išmoko D.Pūro pamoką - tylėti negalima. Grasinimas atimti kambarėlį jiems buvo paskutinis kantrybės lašas. Jauni gydytojai ėmėsi veikti. Ir štai šiandien Lietuva turi naują rezidentūros įstatymą, rezidentai gauna atlyginimus, kurie gal ir nėra dideli, tačiau būtent dėl atlyginimų ir patenkinamų socialinių sąlygų daugumai nekyla noras emigruoti. Rezidentai susibūrė į Jaunųjų gydytojų asociaciją. Ji, nors ir nedidelė, veikia efektyviai, turi ambicingų siekių ir planuoja toliau gerinti rezidentūros padėtį Lietuvoje, kad jauni žmonės nenorėtų emigruoti iš savo šalies.

Mažinti visiems vienodai

Tačiau dabar didelį nerimą kelia Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) puoselėjami planai pasinaudojant krize rezidentams sumažinti atlyginimus labiau nei kitiems medicinos darbuotojams. Seimo Finansų ir biudžeto komitetas rekomendavo atidėti odontologijos rezidentų įdarbinimą ir atlyginimų mokėjimą net iki 2011 metų. Kas bus vėliau, jei jau dabar pasirodė pranešimų apie tai, kad SAM vėl išduoda daugiau pažymų, reikalingų medikams išvykti į Europos Sąjungą?

Jaunieji gydytojai neprieštarauja, kad būtų sumažinti atlyginimai. Jie tenori, kad nebūtų nusižengta visuotinio solidarumo principui: jei mažinama, tai visiems vienodai. Ar mes, eiliniai Lietuvos piliečiai, būdami sąmoninga demokratinės visuomenės dalis, neturime pilietinės pareigos apginti tuos, kurie mus gydys ateityje. O gal kaip visada patylėsime?

Neįžvelgia skriaudos rezidentams

Jonas BARTLINGAS, SAM Sveikatos priežiūros išteklių skyriaus vedėjas

Rezidentų atlyginimas priklauso nuo valstybės biudžeto tikslinio finansavimo. Dėl Vyriausybės sprendimo mažinti bazinę algą nuo rugsėjo 1 dienos jų atlyginimas sumažėjo 4,7 proc. - tiek pat, kiek ir kitų valstybės tarnautojų. Negaliu pasakyti, kad rezidentų algos mažėja labiau nei gydytojų. Pastarųjų darbo užmokestį nustato viešosios įstaigos, kuriose jie dirba. Esu girdėjęs gydytojų, greitosios pagalbos darbuotojų skundų, kad jų atlyginimai sumažėjo ir 10-15 procentų. Persvarsčius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą jų algos mažėjo gegužės mėnesį, tačiau rezidentų tai nepalietė.

Kalbant apie rezidentus, kyla klausimas, ar teisingai buvo nustatytas jų algų dydis, nes kai kuriose įstaigose jos viršijo gydytojų atlyginimus. Tačiau ministerija neplanuoja šiemet dar daugiau mažinti rezidentų algų, neketinama keisti jų atlyginimo koeficiento. Bet jei Finansų ministerija neskirs kitiems metams tiek lėšų, kiek prašome, teks mažinti rezidentų atlyginimo koeficientą. SAM derėsis, kad to nereikėtų daryti.

Remdamiesi statistika, kol kas nematome, kad būtų padidėjusi gydytojų emigracija. Kad pažymų, reikalingų gydytojams išvykti į užsienį, vasarą prašydavo po 2-3 specialistus daugiau, dar nereiškia pavojaus. Palyginti su 2005-aisiais, medikų emigracija dabar yra mažesnė 3 kartus.
Jauni gydytojai krausis lagaminus

Jonas KORSAKAS, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas

Hipokratas teigė, jog medicina - visų kilniausias menas. Lietuvoje nei menininkai, nei gydytojai nieko nestebina kartais dirbdami ir be atlygio. Ne taip lengva tapti gydytoju. Šešeri metai sunkių dieninių studijų, be menkiausių iliuzijų papildomai užsidirbti. Metai praktikos - internatūros - ir 1000 litų "pašalpa" per mėnesį, tuo tarpu kitur studijavę klasės draugai jau gauna keliskart didesnes algas. Dar 3-6 metai rezidentūros - studijos tęsiasi. Vos prieš metus jos dar net nevadintos darbu, už jas nemokėtas atlyginimas.

Nuo 2008 metų kovo už darbą rezidentams pradėta mokėti atlyginimus: 1408 litų neatskaičius mokesčių pirmaisiais ir antraisiais rezidentūros metais, 1792 litų - nuo trečiųjų rezidentūros metų. Bet, atrodo, situacija greitai keisis - taupant biudžeto lėšas, SAM siekiama mažinti vos prieš metus pradėtus mokėti atlyginimus.

Ar 1000-1500 litų yra daug tiek metų besimokiusiam ir tokį atsakingą darbą dirbančiam gydytojui? Juolab kad tai yra subrendę žmonės, turintys šeimas, auginantys vaikus, kuriantys savo gyvenimą. Nejaugi ir vėl reikės prašyti mamos pagalbos, nesitikint, kad už atsakingą ir sudėtingą darbą sumokės valstybė? Ar bandyti susirasti dar keletą papildomų ir geriau mokamų darbų ir vaidinti, kad atliekame rezidentūrą?

Nieko nenustebinsime pasakydami, kad Vakarų Europoje situacija šiek tiek kitokia. Pavyzdžiui, Vokietijoje gydytojai rezidentai už savo darbą gauna visai kitą atlygį. "Ar norėtumėte baigti rezidentūrą Vokietijoje ir įgyti gydytojo profesinę kvalifikaciją? Vokietijos klinikos siūlo aukštos kokybės techninę bazę ir aukšto lygio visų specializacijų krypčių rezidentūrą, mokėdamos gerą atlyginimą." Tokius laiškus kone kasdien gauna šimtai Lietuvos jaunųjų gydytojų ir rezidentų. Nuo 2,5 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimas, papildomai mokami budėjimai (200-300 eurų už naktį), nemokami kalbų kursai suteikiant gyvenamąjį plotą - tai tik vieni kukliausių pasiūlymų.

Suprantama, kad dėl sunkios valstybės ekonominės padėties ieškoma būdų sutaupyti. Jaunųjų gydytojų asociacija sutinka su bet kokiomis priemonėmis taupant lėšas, nepažeidžiančiomis solidarumo ir lygiateisiškumo principų. Gydytojai rezidentai nesutinka su pareiginės algos koeficientų keitimu ir mano, kad bet koks mažinimas turėtų būti atliekamas tik keičiant bazinės algos dydį, kartu mažinant atlyginimus ne tik gydytojams rezidentams, bet ir visoms kitoms darbuotojų grupėms.