Leukemija

Kiti šios ligos pavadinimai - leukozė, kraujo vėžys. Leukemija - kraujo sistemos navikas; šios ligos metu pažeidžiami kaulų čiulpai. Kaip ir kitų vėžių atveju, leukemijos priežastis - nekontroliuojamai besidauginančios ląstelės. Šiuo atveju tai - kaulų čiulpuose esančios ląstelės, iš kurių formuojasi baltieji kraujo kūneliai, kitaip tariant, leukocitų pirmtakės.

Priežastys

Leukemijos priežastys - kaip ir kitų navikinių susirgimų. Tai gali būti kenksmingos aplinkos sąlygos, radiacija, cheminės medžiagos, virusai, tačiau dažniausiai lieka nežinomos. Kenksmingas faktorius pažeidžia kažkurios rūšies leukocito pirmtako, esančio kaulų čiulpuose, genetinę medžiagą ir ši pradeda nekontroliuojamai dalintis.

Šios patologiškos, nesubrendusios ir nekontroliuojamos ląstelės užpildo kaulų čiulpus, patenka į kraują, kitus organus. Dėl to kaulų čiulpuose nebelieka vietos normalioms, sveikoms ląstelėms (dėl to leukemijos metu kraujyje sumažėja eritrocitų, trombocitų bei kitų rūšių sveikų leukocitų). Nesubrendę leukocitai patenka ir į kraują, tačiau ten neatlieka savo funkcijos, ir, nors kraujo tyrimai rodo padidėjusį leukocitų kiekį, organizmą nuolat puola infekcijos. Šios nesubrendusios ląstelės infiltruoja kitus organus - limfmazgius, blužnį, odą, smegenis.

Požymiai

Leukemijos požymiai susiję su kraujo ląstelių kiekio sumažėjimu bei patologiškų leukocitų infiltravimu audiniuose.

• Dėl eritrocitų kiekio sumažėjimo pasireiškia mažakraujystė/anemija. Dėl to žmogus tampa blyškus, padažnėja jo pulsas, kvėpavimas.
• Dėl trombocitų kiekio sumažėjimo pailgėja kraujavimo laikas, atsiranda kraujosrūvų.
• Dėl leukocitų funkcijos sutrikimo pacientą puola įvairiausios infekcijos. Dažnai pasireiškia stomatitas - burnos gleivinės uždegimas.
• Padidėja blužnis, limfmazgiai.
• Dėl patologinių leukocitų infiltracijos sutrinka įvairių organų funkcija - odos pažeidimai, neurologiniai simptomai dėl smegenų pažeidimo.
• Taip pat dažnai krenta svoris, padidėja prakaitavimas, sergantysis gali karščiuoti, vemti.
• Kartais sutrinka įvairių medžiagų apykaita organizme (šlapimo rūgšties, kalcio kiekio padidėjimas, kalio kiekio padidėjimas ar sumažėjimas).

Klasifikacija

Leukemija gali būti ūminė ir lėtinė. Ūminė leukemija skirstoma į:

• Limfoblastinė
• Nelimfoblastinė (mieloblastinė, promielocitinė, mielomonoblastinė, monoblastinė eritroblastinė ir t.t.)

Lėtinė leukemija skirstoma į mieloleukemiją bei limfoleukemiją.

Tyrimai

Leukemija įtariama atlikus paprastą kraujo tyrimą. Norint patikslinti jos rūšį, atliekama kaulų čiulpų punkcija bei biopsija. Papildomai naudojami kiti laboratoriniai diagnostikos kriterijai, kurie priklauso nuo leukemijos rūšies.

Leukemijos gydymas bei prognozė

Gydymas ir prognozė priklauso nuo leukemijos rūšies. Leukozė gydoma chemoterapija ir simptominiu gydymu. Paprastai ūminės leukozės išeitis blogesnė, ji sunkiau gydoma, lėtinės leukozės eiga vangesnė, todėl sergantysis gali išgyventi net iki kelių dešimtmečių.