Kaip lietuviams apsiginti nuo bakterinių infekcijų?

Ne vieną sunkią ligą sukelia bakterijos, vadinamos pneumokokais. Nuo jų galima apsiginti skiepais, bet sergančių žmonių mūsų sveikatos politikams negaila - pneumokokinės vakcinos jie neperka ir nekompensuoja.

Serga kas trečias

Ruduo - laikas, kai pradedame sirgti peršalimo ligomis. Užtenka sušalti rankas, sušlapti kojas, ir prasideda sloga. Kai esame pavargę, pikti, nelaimingi, tai ligos, ypač tos, kurias sukelia virusai, lipte limpa.

"Baisiausia, kad virusinės ligos pakloja kelią bakterinėms infekcijoms, kurios sukelia dar sunkesnes ligas", - ne gąsdina, bet perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja Ilona Stirbienė.

Dar baisiau, kai sunkiomis ligomis serga maži vaikai, naujagimiai.

"Kai sužinojau, kad tokį sunkų ausų uždegimą sūneliui sukėlė ne peršalimas, o bakterinė infekcija, nuo kurios skiepijami naujagimiai, plaukus roviausi nuo galvos. Juk ir mes galėjome Kęstutį paskiepyti, bet niekas mums apie tai net neužsiminė", - prie sergančio vaiko lovelės godojo mama Audronė Minkevičienė.

Jos berniukui - tik septyni mėnesiai, o jau serga labai sunkiai. Vidurinės ausies uždegimas - ne tik labai skausminga, bet ir pavojinga liga. Nuo jos galima apkursti visam gyvenimui. Kol paaiškėjo Kęstučio ligos diagnozė ir buvo pradėtas gydymas, berniukas ištisai verkė, net vėmė. Pakilo labai aukšta temperatūra, iš ausų pasipylė pūliai. Juos ištyrus pasitvirtino, kad ausų uždegimas - bakterinės kilmės.

Šeimos gydytojai tvirtina: kas trečias vaikas iki trejų metų bent kartą perserga šia liga. Lankantieji darželį užkrečia draugus, nes bakterijos plinta oro lašeliniu būdu. Ausies uždegimas gydomas antibiotikais ir tai yra viena dažniausių šių vaistų skyrimo priežasčių.

Pikti ir klastingi

Pneumokokai sukelia ne tik ausies, bet ir plaučių uždegimą, sinusitą. Šios ligos taip pat labai paplitusios ir daro didžiulę žalą sveikatai.

"Šiomis ligomis dažnai serga maži vaikai, nes jų organizmas dar nepajėgia pagaminti pakankamai antikūnų kovai su bakterijomis. Pneumokokai yra vieni dažniausių ir pikčiausių, sukeliančių kvėpavimo sistemos ligų komplikacijas", - pabrėžia gydytoja I.Stirbienė.

Negana šių ligų, pneumokokai sukelia vadinamąsias invazines infekcijas. Viena jų - smegenų dangalų uždegimas, arba meningitas.

"Tai labai pavojinga ir agresyvi liga, kaip ir sukelta kitų bakterijų - meningokokų. Virusiniai meningitai mažiau pavojingi", - aiškina gydytoja I.Stirbienė.

Ji priduria, kad pneumokokai gali sukelti ir kraujo užkrėtimą. Kai bacilos patenka į kraują ir juo cirkuliuoja, gali nukeliauti į bet kurį organą - smegenis, plaučius, sąnarius ir sukelti pūlingą uždegimą. Invazinėmis pneumokokų ligomis dažniausiai serga vaikai iki dvejų metų ir suaugusieji, vyresni nei 65 metų. Neretai jos yra mirties priežastis.

Nei tyrimų, nei statistikos

Išties nerasime vaiko, kuris nebūtų kosėjęs, sirgęs sloga, viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Jas sukelia virusai. Taip sergančius silpnesnius vaikus puola bakterijos. Jų apstu aplinkoje. Neseniai Izraelyje atliktas tyrimas patvirtino: vienam iš dešimties vaikų susirgus bakterine infekcija, neliko nė vieno, kuris nebūtų tomis bakterijomis neužsikrėtęs. Stipresni organizmai joms nepasiduoda ir yra tik bakterijų nešiotojai, o silpnesnieji suserga.

"Plaučių uždegimas gali būti ir gripo - virusinės infekcijos komplikacija, bet virusinės ligos antibiotikais negydomos. Susirgus plaučių ar kitų organų uždegimu, pageidautina nustatyti jo kilmę, bet tai gana sudėtinga, nes reikėtų lįsti į plaučius ar pleurą. Jei ausis dėl uždegimo nepratrūkusi ir nepūliuoja, ją reikėtų badyti", - procedūrų sudėtingumą apibūdina I.Stirbienė.

Šeimos gydytojai neturi galimybių skubiai identifikuoti bakterijų, nes tai atliekama tik specializuotose laboratorijose. Mirtinai pavojinga infekcija nekontroliuojama, net nėra tikslios statistikos, kiek vaikų užsikrečia pneumokoko bakterija.

Norėdami apsidrausti gydytojai skiria savo pacientams plataus veikimo antibiotikų. Tai bloga praktika, nes bakterijos prie jų pripranta ir vaistai gali tapti nebeveiksmingi. Be to, kuo platesnis antibiotikų spektras, tuo didesnis neigiamas poveikis imunitetui. Dėl antibiotikų vartojimo išsiderina mažų vaikų žarnyno mikroflora, vaiko imuninė sistema pati nekovoja su infekcija.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, atsiranda vis daugiau bakterijų, kurių kasdienėje praktikoje vartojami antibiotikai neveikia. Kuo daugiau antibiotikų vartojame, tuo daugiau atsparių bakterijų atsiranda.

Tėvams kaina per didelė

Visų šių problemų būtų galima išvengti, jei vaikai būtų skiepijami nuo pneumokokinių infekcijų.

"Dar palyginti neseniai labai daug kūdikių sunkiai sirgdavo nuo hemofilus bakterijos sukeltų ligų. Sukūrus vakciną nuo jų ir 2004 m. skiepus įtraukus į privalomą skiepijimų planą, sergamumas tomis infekcijomis beveik išnyko", - palygino Kauno Kalniečių poliklinikos gydytoja klinikinė imunologė Regina Gaigalienė.

Nuo pneumokokinės infekcijos visi vaikai Amerikoje pradėti skiepyti 2000 m. Per penkerius metus vaikų iki penkerių metų sergamumas invazinėmis pneumokokinėmis ligomis sumažėjo 77 proc. Labai svarbu tai, kad šių bakterijų sukeliamomis ligomis beveik nebeserga ne tik vaikai, bet ir senukai. Gydytoja I.Stirbienė tai paaiškina sumažėjusiu ligos platintojų skaičiumi.

Siekiant, kad pneumokokais neužsikrėstų dėl nebrandaus imuniteto infekcijoms imlūs vaikai, pirmą kartą skiepijami dviejų mėnesių kūdikiai. Antrą kartą - keturių mėnesių, trečią - šešių ir ketvirtą, paskutinį - pusantrų metų amžiaus.

Kaunietė A.Minkevičienė piktinasi: jei būtų žinojusi, savo sūnų būtų paskiepijusi. Tačiau prityla išgirdusi, kad vienos vakcinos dozės kaina - 200 litų. Padauginus iš keturių, išeina arti tūkstančio litų.

"Tačiau perkant vakciną šalies mastu gamintojai kainą paprastai sumažina perpus", - žino gydytoja R.Gaigalienė ir pabrėžia, kad jokių kitų priemonių kovoti su pneumokokinėmis infekcijomis nėra.Gydytoja pritarė, jos žodžiais tariant, Vyriausybę bombarduojančiai profesūrai, kad skiepams nuo šių infekcijų būtų skirta lėšų, kurių sergantiems žmonėms gydyti dabar reikia daug daugiau, nekalbant apie žalą visuomenės sveikatai.

Ar skiepysimės kitąmet?

Vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas - viena sveikatos priežiūros sričių, visame pasaulyje finansuojamų iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo šalies ekonomikos išsivystymo lygio. Europos Sąjungoje skiepijimas nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų yra vienas svarbiausių jų kontrolės aspektų.

Lietuvoje praėjusiais metais patvirtinta Nacionalinė imunoprofilaktikos programa 2009-2013 m., kurioje teigiama, kad vakcinacija yra ekonomiškai efektyviausia ir santykinai nebrangi visuomenės sveikatos intervencija. Programoje įrašytas punktas konjuguotą vakciną nuo pneumokokinės infekcijos į skiepų kalendorių įtraukti jau 2011 m.

"Gavome sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio raštą, kad visoms Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms įgyvendinti 2011 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo numatoma skirti tik 17,8 mln. litų, tiek buvo skirta ir šiems metams. Vadinasi, konjuguotos vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos į skiepų kalendorių įtraukti kitąmet dar nenumatoma", - apmaudžiai kalba Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius Arvydas Ambrozaitis.

Jis primena, kad 2008 m. Nacionalinei imunoprofilaktikos programai buvo skirta 24,5 mln. litų.

Įrodyta, kad vakcina sutaupo labai daug lėšų: mažiau išlaidų antibiotikams, mažiau nedarbingumo pažymų.

"Lietuva yra neturtinga, bet netaupo. Mano žiniomis, pinigų nelabai trūksta kompensuojamiesiems vaistams. Jiems skiriama šimtai milijonų litų, o vakcinai negalime sukrapštyti 20 milijonų, skirti jų bent patiems mažiausiems - tautos ateičiai", - apgailestauja profesorius A.Ambrozaitis.

Vakcina nuo pneumokokinės infekcijos yra įtraukta į beveik visų Europos Sąjungos šalių nacionalinius skiepų kalendorius, išskyrus Lietuvą ir dar keturias šalis, nors tai rekomenduoja ir Pasaulinė sveikatos organizacija.

Kas yra pneumokokas?

Pneumokokai - tai bakterijos, paplitusios visame pasaulyje. Dažnai jos, nesukeldamos jokių simptomų, gyvena vaikų ir suaugusių žmonių nosiaryklėje. Mikroorganizmai plinta oro lašeliniu būdu, serga tik žmonės. Infekcijos šaltinis paprastai yra sveikas bakterijų nešiotojas. Daugiausiai susirgimų registruojama žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Pavojai

Pneumokokai ypač pavojingi žmonėms su sutrikusia imuninės sistemos funkcija. Daugėja pneumokokų, atsparių antibiotikams. Pneumokokas yra dažniausias pneumonijos sukėlėjas vaikams iki penkerių metų. Pasaulyje kasmet dėl to miršta 1,2 mln. vaikų iki penkerių metų. Gali likti sunkių ligos liekamųjų reiškinių - mąstymo, klausos, judesių sutrikimo ir kt. Pneumokokinės infekcijos labai greitai progresuoja: iš ryto vaikas serga lengvai, o po pietų jį gali tekti vežti į reanimaciją. Taip yra dėl to, kad bakterijos labai sparčiai plinta organizme, sukeldamos stiprią intoksikaciją.