Galvos svaigimas

Galvos svaigimas - vienas dažniausių simptomų, pasireiškiančių tiek jauniems, tiek seniems, tiek vyrams, tiek moterims. Galvos svaigimą kiekvienas suvokia subjektyviai, be to, jis gali būti visiškai skirtingas įvairių ligų atveju. Šis požymis būdingas daugeliui ligų bei sindromų, apima daug medicinos šakų.

Galvos svaigimas - kas tai?

Nusiskundimas „galvos svaigimas" apima keletą skirtingų pojūčių. Labai svarbu tiksliai suvokti ir apibūdinti savo „galvos svaigimą", nes nuo to priklauso diagnozės tikslumas. Štai kokius pojūčius žmonės apibūdina šiuo terminu:

• Tikrasis galvos svaigimas, arba vertigo. Jis skirstomas į centrinį (pacientas jaučia svyravimą, grindų bangavimą, supimą) ir periferinį (jaučiamas galvos sukimasis, aplinkos sukimasis ratu). Centrinis vertigo gali būti dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos (aterosklerozė), smegenų navikų, išsėtinės sklerozės. Beje, šis tipas pasitaiko retai. Kur kas dažnesnis - periferinis vertigo. Šis požymis jaučiamas, kai yra vidinės ausies pažeidimas dėl traumų, vaistų, toksinių medžiagų poveikio, infekcijų, alergijų, ausų ligų, nervų uždegimų (pvz, vestibulinis neuritas dėl virusų poveikio). Dažniausia vertigo priežastis - gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo, kuris pasireiškia priepuoliniu galvos svaigimu. Šią ligą sukelia „akmenukai" pusiausvyros organe. Ši liga nepavojinga, nors ir nemaloni. Kita, retesnė, vertigo priežastis - Menjero liga (dėl vidinės ausies skysčio cirkuliacijos sutrikimo; tuomet kartu pasireiškia ir klausos sutrikimas). Vertigo gali būti lydimas pykinimo, vėmimo, ausies skausmo, ūžimo ausyse, regos sutrikimų ir pan.
• Pusiausvyros sutrikimas. Tai jausmas, panašus į girtumą. Šis pojūtis rodo smegenėlių patologiją. Tai gali būti kraujotakos sutrikimas smegenėlėse (aterosklerozė), smegenėlių ar aplinkinių dalių ligos, navikai, vaistų poveikis.
• Artėjančio alpimo pojūtis. Tai jausmas, kai aptemsta akyse ir atrodo, kad tuoj išsijungs sąmonė. Kai kurie pacientai iš tikrųjų nualpsta, kiti - ne. Šis požymis būna dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Jauniems žmonėms dažnai pasitaiko ortostatinė hipotenzija - pakilus iš gulimos padėties staiga sumažėja kraujospūdis ir pritemsta sąmonė. Kraujospūdis gali sumažėti netekus daug skysčių, vartojant kai kuriuos vaistus. Alpimo pojūtis atsiranda ir dėl širdies ritmo sutrikimų, kitų širdies, aortos ligų.
• Psichogeninis galvos svaigimas. Jį sąlygoja psichiniai sutrikimai: nerimas, depresija, manija, isterija. Šis svaigimas netelpa į jokius rėmus. Kiekvienas pacientas jaučia skirtingus, subjektyvius pojūčius, kuriuos apibūdina galvos svaigimu.

Tyrimai ir gydymas

Kaip jau supratote, nėra vieno tyrimo, kuris išaiškintų galvos svaigimo priežastį. Kiekvienas pacientas - unikalus, todėl eidami pas gydytoją dėl galvos svaigimo, išsamiai apibūdinkite jaučiamus simptomus, papasakokite kada ir kaip jie atsirado, kokio yra intensyvumo, ar dažnai kartojasi, ar yra visą laiką, kokių simptomų lydimi. Prisiminkite buvusias traumas, vartotus vaistus, ausies uždegimus, nervų sistemos, širdies ligas.

Tolesni tyrimai priklausys nuo to, kokią informaciją pateiksite gydytojui. Priklausomai nuo to, kokia liga įtariama, gali prireikti neurologo, kardiologo, LOR, psichiatro konsultacijos.

Galvos svaigimo gydymas taip pat priklauso nuo ligos, sukėlusios galvos svaigimą. Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo gydomas specialiais pratimais. Kartais skiriamas medikamentinis gydymas, antibiotikoterapija, kai kuriais atvejais prireikia operacijos. Širdies ligos gydomos kardiologijos, vidaus ligų skyriuose, psichinės ligos gydomos gydytojų psichiatrų.

Prognozė

Galvos svaigimo prognozė taip pat priklauso nuo jį sukėlusios ligos. Smegenų auglių, išsėtinės sklerozės (beje, reikėtų prisiminti, kad šios ligos - reta galvos svaigimo priežastis) prognozė blogesnė, kitų ligų (traumų, infekcijų, vaistų) sukeltas galvos svaigimas dažniausiai laikui bėgant praeina ar pasiduoda gydymui.