Sinkopė

Sinkopė, arba apalpimas (alpimas) - tai trumpalaikis sąmonės praradimas, trunkantis ne daugiau nei 20 sekundžių. Alpstama dėl trumpalaikio kraujotakos sutrikimo smegenyse, trumpam nutrūkus deguonies tiekimui.

Priežastys

Alpimas - tai simptomas, kuris gali turėti daug priežasčių. Kad būtų aiškiau, visos priežastys skirstomos į tam tikras grupes:

• Refleksinė sinkopė. Jai priskirimama situacinė (tuštinantis, kosint, čiaudint - dažniausiai ištinka senus žmones), neuralginė (dėl labai stipraus skausmo), karotidinė (dirginant miego arterijoje esančius receptorius; pavyzdžiui, per stipriai spaudžiant marškinių apykaklei) ir pan. Šių sinkopių mechanizmas - kraujotaka smegenyse sutrinka refleksiškai.
• Ortostatinė. Ištinka staiga atsistojus iš gulimos padėties. Kraujas suteka į kūno apatinę dalį, smegenyse sutrinka kraujotaka ir prarandama sąmonė. Tačiau labai greitai įsijungia apsauginiai mechanizmai, todėl sąmonės praradimas trunka tik kelias sekundes.
• Sukelta vaistų. Pavyzdžiui, perdozavus kraujospūdį mažinančių vaistų, diuretikų ir pan.
• Kardiogeninė - dėl širdies ligų. Sąmonės praradimą gali sukelti beveik visos širdies ligos: ritmo sutrikimai, širdes ydos, infekcinės ligos, miokardo infarktas.
• Neurogeninė - dėl smegenų auglių, epilepsijos, išsėtinės sklerozės, insulto, PSIP, sunkios migrenos.
• Metabolinė - dėl medžiagų apykaitos sutrikimo (deguonies trūkumo esant kvėpavimo nepakankamumui, apsinuodijus; sumažėjus gliukozės kiekiui kraujyje, esant hormonų disbalansui).
• Psichogeninė - esant psichikos sutrikimams, ypač isterijai.
• Kitos priežastys - nėštumas, ginekologinės ligos.

Požymiai

Aišku, pagrindinis požymis - trumpalaikis sąmonės praradimas. Tačiau labai svarbūs sinkopę lydintys požymiai. Pavyzdžiui, prieš ortostatinę sinkopę aptemsta akyse, epilepsiją gali lydėti traukuliai, aura, širdies ligą - skausmas, ritmo sutrikimai, hipoglikemiją - alkio jausmas, nervų sistemos ligą - neurologiniai simptomai. Svarbu ir paciento amžius, lytis, ar sinkopė kartojasi, ar ištiko pirmą kartą, ar lydima skausmo, ar ištiko atsistojant, ar ilgai stovint, ar sėdint, ar žmogus susižeidė (psichogeninės sinkopės metu alpstatysis nesusžeidžia, neišsipurvina, "sugeba" nualpti ant minkšto daikto, lovos). Labai svarbu žmonių, mačiusių sinkopę liudijimas: gal jie pastebėjo traukulius, gal nualpęs žmogus išblyško, gal nevalingai pasišlapino ir pan. Būtinai paminėkite gydytojui, kokius vartojate vaistus, kokiomis ligomis sergate.

Tyrimai

Pacientai dažniausiai pas gydytoją patenka jau po sinkopės, atgavę sąmonę. Norint nustatyti sinkopės priežastį, atliekami beveik visi įmanomi tyrimai. Visiems be išimties pacientams atliekama elektrokardiograma. Kiti tyrimai priklauso nuo numanomos sinkopės priežasties: kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija, širdies echoskopija, įvairūs mėginiai, psichiatro, ginekologo konsultacija ir kiti. Vaisingo amžiaus moterims būtina atlikti nėštumo testą. Įtariant narkotikų ar vaistų poveikį, galima atlikti šlapimo toksikologinį tyrimą.

Gydymas

Pirma pagalba ištikus sinkopei: pakelti ligonio kojas, atlaisvinti veržiančius drabužius (ypač kaklą), galima apšlakstyti veidą šaltu vandeniu. Jei sąmonės netekimas užtrunka ilgiau, būtina įvertinti kvėpavimą ir širdies darbą (tačiau tokiu atveju, tai gali būti ne sinkopė). Vėliau gydymas taikomas pagal priežastį.

Prognozė

Priklauso nuo priežasties, ligonio amžiaus. Ortostatnė, refleksinė sinkopė dažniausiai yra gėrybinės. Kitų prognozė priklauso nuo ligos ir jos gydymo efektyvumo.