Išsėtinė sklerozė

Išsėtinė sklerozė - tai lėtinė progresuojanti bei nuolat recidyvuojanti nervų sistemos liga, kurios metu pasireiškia neurodegeneraciniai (tam tikrų smegenų dalių nykimas) ir autoimuniniai (šiuo atveju imunitetas kovoja prieš paciento smegenų baltymus) procesai galvos smegenyse. Šia liga pasaulyje serga apie 1mln. žmonių. Daugiausiai sergančiųjų yra Afrikoje, Pietų Amerikoje.

Priežastys

Išsėtines sklerozės esmė: žmogaus imuninė sistema „suklysta" ir pradeda kovoti prieš tam tikrus smegenyse esančius baltymus. Smegenyse kaupiasi imuninės ląstelės ir imunoglobulinai, formuojasi židiniai (pilkojoje bei baltojoje smegenų medžiagoje), pažeidžiamas neuronų mielininis dangalas.

Kodėl „suklysta" imunitetas? Priežastys nėra visai aiškios. Yra daug ligos atsiradimo teorijų, tačiau aišku viena - ligą sukelia ne viena priežastis, o jų kompleksas:

• Genetika.
• Gyvensena. Nors ir neaišku, kas konkrečiai įtakoja ligą, tačiau gyvensenos įtaką rodo ligos priklausomybė nuo gyvenamosios vietos, geografinės zonos. Pastebėta, kad dažniau šia liga serga aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės.
• Manoma, kad įtakos gali turėti bakterijos ar virusai, kurie iškreipia organizmo atsaką.
• Kai kuriais atvejais prisideda ir neuronų apvalkalo (mielino) gamybos sutrikimai.

Požymiai

Išsėtinė sklerozė gali prasidėti bet kurio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai prasideda jauniems. Išsėtinės sklerozės požymiai priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje yra patologiniai židinukai ir kiek jų yra. Skirtingose vietose esantys židiniai sukelia skirtingus požymius.

Pagal klinikinę eigą skiriamos kelios ligos rūšys. Vieniems liga nuolat progresuoja, kitiems pasireiškia epizodiniais paūmėjimais ir remisijomis (remisija - pertrauka, kai ligos požymiai išnyksta), tretiems - paūmėjimai būna vis sunkesni, o pilna remisija nepasiekiama. Retais atvejais ligos eiga būna žaibiška ir labai sunki.

Paūmėjimo metu atsiranda įvairūs neurologiniai simptomai. Jie trunka ilgiau nei parą. Tai gali būti regos sutrikimai, dvejinimasis akyse, epizodinis regos išnykimas, regos susilpnėjimas, negalėjimas pasukti akių į vieną ar kitą pusę, galūnių ar vienos pusės paralyžiai, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, negalėjimas vaikščioti, skausmas bai nemalonūs pojūčiai įvairiose kūno vietose. Kartais jaučiamas tipiškas simptomas: palenkus galvą į priekį, jaučiamas „elektros iškrūvis", plintantis nugara žemyn. Galimi ir psichikos pokyčiai: dėmesio, emocijų (depresija), elgesio sutrikimai, vėliau gali vystytis demencija. Neurologiniai simptomai paprastai trunka iki kelių savaičių.

Šiems ligoniams labai dažnai pasireiškia lėtinis nuovargis. Įdomu, kad nuovargis ir silpnumas ypač paūmėja karštoje aplinkoje. Sergantiesiems dažniau nei sveikiems skauda galvą. Ligai progresuojant, silpnėja seksualinė funkcija, sutrinka šlapinimasis bei tuštinimasis (susilaiko arba nelaikomas šlapimas, gali užkietėti viduriai). Vystosi drebulys, judėjimo sutrikimai. Ilagainiui sergantieji šia liga tampa neįgaliaisiais.

Tyrimai

Liga įtariama, kai pacientui epizodiškai pasikartoja keli minėti simptomai, tarp jų būna remisija, arba liga progresuoja. Labai svarbu išsamiai žinoti ligos istoriją, ištirti pacientą neurologiškai. Atliekami branduolinis magnetinis rezonansas (matomi židinukai) bei specialus smegenų skysčio tyrimas (nustatomi specialūs imunoglobulinai), tačiau jie ne visada informatyvūs. Labai svarbu atmesti kitas galimas ligas.

Gydymas

Išsėtinės sklerozės gydymas priklauso nuo individualių savybių, gretutinių ligų bei ligos formos. Ligos gydymas yra sudėtingas, turi daug pašalinių poveikių, todėl turi būti gerai apgalvotas. Išsėtinę sklerozę gydo gydytojai neurologai. Štai dažniausiai vartojamos vaistų grupės:

• Gliukokortikoidai (metiprednizolonas, prednizolonas);
• Imunitetą slopinantys vasitai (ciklofosfamidas, mitoksantronas, azatioprinas);
• Imunitetetą veikiantys naujos kartosvaistai (beta interferonas);
• Plazmaferezė - kraujo plazmos „išvalymas" nuo patologinių antikūnų.

Kartu skiriamas ir simptominis gydymas: skausmo malšinimas, nuovargio mažinimas (pvz., amantadinu), vaistai atpalaiduojantys raumenų spazmus, malšinantys drebulį, šlapinimosi sutrikimus ir kt. Aišku, svarbu palaikyti normalų svorį, mankštintis.

Prognozė

Išsėtine skleroze sergantys žmonės vidutiniškai gyvena apie 7 metus trumpiau nei kita populiacijos dalis. Dažniausiai mirštama nuo ligos komplikacijų. Kita vertus, jei liga pažeidžia gyvybinius centrus smegenyse, ji gali būti ir tiesioginė mirties priežastis. Sergantieji šia liga įvykdo daugiau savižudybių nei kiti. Tačiau nuo susirgimo pradžios praėjus apie 20 metų, didžioji dalis sergančiųjų išsėtine skleroze tampa neįgalūs.