Limfoma

Limfoma - limfinės sistemos onkologinis susirgimas. Visos limfomos skirstomos į dvi stambias grupes: Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas. Hodžkino limfomai būdingas histologinis požymis - didžiulės Štenbergo ląstelės. Tuo tarpu ne Hodžkino limfomos ištakos yra limfinio audinio T arba B limfocitai. Hodžkino limfoma yra žymiai mažiau paplitusi už ne Hodžkino limfomą ir sudaro mažiau nei dešimtadalį visų limfomų. Nors visos limfomos yra piktybiniai susirgimai, svarbu suprasti, jog vien terminas „limfoma" neatspindi ligos biologinio elgesio. Vienų limfomų eiga gali būti labiau agresyvi, kitų mažiau.

Priežastys

Hodžkino limfomą sukeliančios priežastys nėra žinomos. Manoma, kad tai galėtų būti Epstein - Barr virusas bei kiti onkogeniniai veiksniai.

Ne Hodžkino limfomą galimai sukelia virusai, tokie kaip: HTLV I, Epstein - Barr, Kaposi sarkomos herpesvirusas. Taip pat limfomos atsiradimo preižastimi gali būti chromosomų traslokacijos (joms įvykus mažėja navikus slopinančių genų aktyvumas, lėtėja ląstelių apoptozė (užprogramuota žūtis)).

Manoma, jog visų limfomų susirgimų riziką didina spindulinės terapijos ir chemoterapijos poveikis. Taip pat įtakos limfomų atsiradimui gali turėti genetiniai veiksniai.

Požymiai

Sergant abiejų rūšių limfomomis simptomai būna labai panašūs. Pagrindinis simptomas (pasireiškiantis daugiau nei 80 proc. sergančiųjų) yra limfmazgių padidėjimas. Dažniausiai limfmazgiai padidėja kaklo, rečiau pažasties, kirkšnies srityje. Nedaugeliui pacientų limfmazgiai padidėja tarpuplaučio, pilvo srityje. Taip pat galimas kepenų bei blužnies padidėjimas. Būdingas padidėjęs ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), gali atsirasti anemija. Dažniausiai ligos metu pasireiškia visiška limfocitopenija (sumažėjęs limfocitų kiekis kraujyje). Taip pat gali pasireikšti ir bendriniai simptomai: nuovargis, niežulys, kūno masės mažėjimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas. Dėl padidėjusių tarpuplaučio limfmazgių gali atsirasti kosulys, dusulys.

Tyrimai

Pastebėjus aukščiau išvardintus simptomus reikėtų greiptis į savo šeimos gydytoją. Jei gydytojui kyla įtarimų, jog pacientas serga limfoma, pirmiausia yra atliekamas fizinis limfmazgių būklės įvertinimas (gydytojas įvertina paciento limfmazgių būklę juos apžiūrėdamas, čiuopdamas), paskiriami kraujo tyrimai. Tuomet atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, kartu gali būti atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Taip pat pilvo organų fonografijos tyrimas. Jei įtariamas kaulų pažeidimas, skiriamas kaulų čiulpų histologinis ir citologinis tyrimas, kartais atliekama griaučių scintigrafija. Limfomos diagnozė yra patvirtinama tik po chirurginio padidėjusio limfmazgio pašalinimo ir jo ląstelių ištyrimo mikroskopu.

Gydymas

Limfomų gydymas tiesiogiai priklauso nuo ligos išplitimo. Pagal ligos išplitimą limfomos skirstomos į keturias stadijas :

• I - pažeista tik viena limfmazgių sritis.
• II - pažeistos dvi ar daugiau limfmazgių sričių vienoje diafragmos pusėje.
• III - pažeistos limfmazgių sritys abiejose diafragmos pusėse.
• IV - pažeisti nelimfiniai organai.

Taip pat šalia stadijos numerio yra nurodoma raidė A (kai liga vystosi be bendrųjų simptomų) arba B (kai ligos metu pasireiškia bendrieji simptomai).

Esant I ir II A stadijoms dažniausiai taikoma radioterapija (gydymas radioaktyvia spinduliuote). Kai limfoma išplitusi, ar sergant pasireiškia bendrieji simptomai ( IIB,III,IV stadijų metu) dažniausiai taikoma chemoterapija. Taip pat kartais taikomas ir kombinuotas gydymas, kai kartu ar viena po kitos yra taikomas tiek spindulinis gydymas, tiek chemoterapija.

Prognozė

Sergant limfoma išgijimo prognozė, kaip ir sergant kitomis onkologinėmis ligomis, priklauso nuo ligos rūšies, tipo, išplitimo, amžiaus, bendros paciento būklės. Jei limfoma diagnozuojama anksti (I,II stadijų metu) išgydyti pavyksta beveik 90 proc. pacientų. Džiugu tai, jog pastaraisiais metais gydant limfomomis sergančius pacientus, nuolat stebima pažanga. Šiuo metu pavyksta išgelbėti vis daugiau ligonių, kuriems liga diagnozuojama jau vėlyvoje stadijoje.