Sėklidžių vėžys

Sėklidžių vėžys - gan retas onkologinis susirgimas, kuriuo dažniausiai suserga jauno amžiaus (nuo 20 iki 40 metų) vyrai. Nerimą kelia tai, jog šis vėžys vis dažniau pasireiškia ir visai jauno amžiaus vaikinams. Nors sėklidžių vėžys yra piktybinis susirgimas, jo gydymo rezultatai yra vieni geriausių tarp visų onkologinių susirgimų.

Priežastys

Kaip ir daugelio onkologinių ligų, sėklidžių vėžio susirgimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, jog padidintą riziką susirgti turi vyrai, kurie anksčiau sirgo kitos sėklidės vėžiu, taip pat tie, kurių šeimoje buvo sėklidės vėžio atvejų (turintys genetinę predispoziciją). Didesnę riziką susirgti turi baltaodžiai vyrai, ypač tie, kurie turi įgimtą sėklidžių nusileidimo sutrikimą (kriptorchizmą ar monorchizmą, t.y. į kapšelį nėra nusileidusios abi ar viena sėklidė). Taip pat vyrai, turintys nenormalų chromosomų rinkinį (XXY). Toks chromosomų rinkinys yra būdingas Klainfelterio sindromui, kuris sąlygoja sumažėjusį lytinių hormonų kiekį vyriškame organizme. Anksčiau buvo manyta, jog riziką susirgti sėklidžių vėžiu gali padidinti sėklidžių trauma, tačiau nepavykus to įrodyti, šios nuomonės atsisakyta.

Požymiai

Dažnai tiek sėklidžių vėžio, tiek kitų sėklidžių ligų simptomai yra labai panašūs. Daugelis sėklidžių ligų pasireiškia skausmu sėklidėse, taip pat sėklidės gali padidėti, sumažėti ar kitaip deformuotis. Sėklidėje gali atsirasti kietas mazgelis ar susikaupti skysčio. Sėklidžių vėžiui išplitus gali atsirasti tokie simptomai kaip skausmas pilvo apačioje ar kirkšnies srityje (vėžiui išplitus i gretimus limfmazgius), skausmas krūtinėje, dusulys, kosulys (vėžio metastazėms pažeidus plaučius). Taip pat kai kuriems vyrams gali padidėti krūtys, nes sėklidžių vėžiui yra būdingi paraneoplastiniai sindromai (sėklidžių navikas gali pradėti gaminti moteriškus hormonus). Nors dažniausiai atsiradus šiems simptomams būna diagnozuojamas ne sėklidžių vėžys, o kitas susirgimas, tačiau jis taip pat turi būti gydomas, todėl pajutus sėklidžių ligoms būdingus simptomus reikia kreiptis į gydytoją urologą.

Tyrimai

Jei ligonis skundžiasi sėklidžių ligoms būdingais simptomais, gydytojas urologas pirmiausia fiziškai ištiria sėklidę (apžiūri sėklidę, ją čiuopia). Dažniausiai jau po fizinio ištyrimo gydytojui gali kilti įtarimas, jog ligonis serga sėklidžių vėžiu. Tuomet ligoniui yra paskiriamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima tiksliau įvertinti ar tikrai pakitimai sėklidėje yra panašūs į vėžinius. Tačiau kaip ir visų onkologinių susirgimų atveju galutinė diagnozė nustatoma tik po mikroskopinio sėklidės audinio ištyrimo. Sėklidės audinio gabalėlis yra paimamas chirurginiu būdu. Tuomet iškart, operacijos metu, patologas mikroskopiškai tiria sėklidės audinį. Jei sėklidės audinyje randama vėžinių pakitimų - šalinama visa sėklidė. Toliau atliekami tyrimai vėžio išplitimui įvertinti (tokie kaip krūtinės rentgenograma, kompiuterinės tomografijos tyrimas, kraujo, šlapimo tyrimas). Visos sirgimo ir gydymo eigos metu paciento kraujyje ieškoma vėžio žymenų (alfa fetoproteino, beta chorioninio gonadotropino ir laktatdehidrogenazės). Pagal vėžio žymenų padidėjimą kraujyje galima spręsti apie vėžio išplitimą, gydymo efektyvumą.

Gydymas

Pagrindinis sėklidžių vėžio gydymo būdas yra operacinis. Susirgus sėklidžių vėžiu visada yra šalinama visa sėklidė. Esant ankstyvai sėklidės vėžio stadijai dažniausiai užtenka vien chirurginio sėklidės pašalinimo. Svarbu nepamiršti, jog ši operacija neturi jokios įtakos vyro vaisingumui ir lytiniam pajėgumui. Taip pat gydant sėklidžių vėžį greta chirurginio gydymo gali būti taikomas ir spindulinis gydymas, chemoterapija ar kombinuotas gydymas.

Prognozė

Sėklidžių vėžio prognozė beveik visada yra gera. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą dažnai užtenka vien chirurginio sėklidės pašalinimo, išgyja visi sergantys. Tačiau nereikėtų nusiminti ir tada jei vėžys diagnozuojamas jau išplitęs, nes naujų chemoterapijos ir radioterapijos galimybių dėka net ir tada dažniausiai pasiekiama gerų rezultatų.