Kepenų vėžys

Kepenų vėžys - reta, tačiau pavojinga onkologinė liga. Pradžioje būdama besimptomė, ji išryškėja dažniausiai tuomet, kai padėti jau nebeįmanoma. Kepenų vėžys gali būti įvairių rūšių, tačiau dažniausiai pasitaiko hepatoceliulinė karcinoma (pirminis kepenų vėžys), apie kurią ir kalbėsime šiame straipsnyje.

Priežastys

Hepatoceliulinė karcinoma - tai iš pažeistos kepenų ląstelės išaugęs kepenų vėžys. Kitos kepenų vėžio rūšys - cholangiokarcinoma (išaugęs iš tulžies latakėlio pakitusios ląstelės), sarkoma, hemangiosarkoma (išaugęs iš kraujagyslės ląstelės). Kita didelė grupė - tai antrinis kepenų vėžys, arba metastaziniai kepenų navikai. Metastaziniai vėžiai būna kitų lokalozacijų vėžių atveju, jų simptomai panašūs į kitus kepenų navikus, o prognozė bloga.

Hepatoceliulinė karcinoma dažniausiai susijusi su hepatitu b (net 40 proc mirusiųjų nuo hepatito b, randamas ir kepenų vėžys). Kitas rizikos veiksnys - kepenų cirozė, sukelta alkoholizmo, hepatitų b ir C, kitų priežasčių. Nustatyta, jog kepenų vėžio rizikos veiksniai - tai geriamieji kontraceptikai (ypač jei jau yra nustatyti gėrybiniai kepenų augliai - adenomos), aflatoksinas (jį išskiria tam tikras grybelis, esantis grūduose, pieno produktuose).

Kaip ir kitų lokalizacijų vėžys, šis navikas atsiranda iš vienos ląstelės, kuomet, dėl minėtų priežasčių pakitus genomui, ši pradeda nevaldomai daugintis. Kepenų vėžys pirmiausiai plinta į plaučius, vėliau ir į kitus organus.

Požymiai

Pradžioje liga būna besimptomė. Kepenų vėžio požymiai išryškėja tuomet, kai liga būna toli pažengusi, o navikas peraugęs aplinkines struktūras bei išplitęs į kitus organus. Simptomai būna nespecifiniai - silpnumas, apetito sutrikimas, svorio mažėjimas, pilvo viršutinės dalies skausmas. Padidėja kepenys, kai kurie pacientai užčiuopia darinį kepenų srityje. Navikui peraugus tulžies latakėlius ar griūnant gali pasireikšti gelta. Retai liga manifestuoja ūmiomis būklėmis (pvz, plyšus navikui, prasideda vidinis kraujavimas).

Tyrimai

Kraujo tyrimai būna nespecifiniai (mažakraujystė, padaugėja leukocitų, padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas). Specifinis vėžio markeris AFP (alfafetoproteinas) labiausiai tinka vėžio stebėjimui dinamikoje, taikant gydymą.

Pigiausias ir labai informatyvus tyrimas - pilvo echoskopija. Įtarus kepenų vėžį, patikslinimui atliekama kompiuterinė tomografija ar branduolių magnetinis rezonansas. Kepenų biopsija ir histologinis ištyrimas patvirtina vėžio diagnozę, nustato jo tipą.

Gydymas

Lokalizuoti, ankstyvose stadijose diagnzuoti kepenų vėžiai efektyviai gydomi operacija. Išplitę navikai, peraugę kitas struktūras, ar tie, kurių lokalizacijos neprieinamos, gydomi chemoterapija, spinduline terapija. Kartais taikomas paliatyvus chirurginis gydymas (siekiant ne išgijimo, o gyvenimo kokybės pagerinimo - pvz, peraugto kanalėlio stentavimas, sudarant sąlygas nutekėti tulžiai).

Prognozė

Priklauso nuo ligos išplitimo, paciento amžiaus, bendros būklės. Kadangi liga diagnozuojama vėlai, jos prognozė paprastai būna bloga.