Gimdos kaklelio vėžys

Gimdos kaklelio vėžys - piktybinis tam tikros gimdos dalies - kaklelio (cervix) navikas. Gimdos kaklelis - tai gimdos apatinė dalis, besiribojanti su makšties sienomis, makšties ertmės viršuje. Šios kūno dalies navikas yra vienas dažniausių moterų navikų (antroje vietoje). Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 500 naujų šio vėžio atvejų. Sergamumo pikas - 40 - 50 metai.

Priežastys

Kaip ir kitų navikų, šio vėžio priežastis - tam tikrų (šiuo atveju dažniausiai epitelio) ląstelių supiktybėjimas. Žalingi faktoriai sukelia pokyčius ląstelės genuose, ir šios pradeda nevaldomai ir nesustabdomai daugintis, pažeisdamos, infiltruodamos aplinkinius audinius, o vėliau plisdamos (dažniausiai limfa) po visą organizmą.

Minėtus pokyčius gimdos kaklelio epitelio ląstelėse greičiausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (žpv). Pavojingiausi šio viruso tipai - 16 ir 18 serotipai.

Žmogaus papiloma viruso (žpv) nešiotojai gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Virusas sukelia ne tik vėžį, bet ir karpas, tačiau dažniausiai pasitaiko besimptomis jų nešiojimas (priklauso nuo viruso serotipo). Vyrų organizme jis greičiau sunaikinamas, tačiau ir jiems gali sukelti lytines karpas, o 16 bei 18 serotipai ir varpos vėžį. žpv plinta lytiniu keliu. Manoma, kad virusą nešioja apie du trečdalius moterų, tačiau ne kiekviena suserga vėžiu.

Gimdos kaklelio vėžio atsiradimas priklauso ir nuo viruso serotipo, ir nuo kitų moters organizmo ypatybių:

• Imuniteto, bendros organizmo būklės;
• Žalingų įpročių - gimdos kaklelio rizika didėja rūkančioms, vartojančioms alkoholį;
• Šio vėžio riziką didina ankstyvas lytinis gyvenimas, didelis lytinių partnerių skaičius (labai padidėja tikimybė užsikrėsti patogenišku virusu, be to, kitos LPL pažeidžia vietinę gleivinės apsaugą, sukelia uždegimus, o tai taip pat skatina vėžio atsiradimą).

Manoma, kad nuo žpv beveik neapsaugo net prezervatyvai.

Gimdos kaklelio vėžio požymiai

Bėda ta, kad gimdos kaklelio vėžys iš pradžių nesukelia jokių požymių. Tik navikui skverbiantis gilyn, peraugant kraujagysles, pasireiškia kraujavimas. Dažniausiai tai - pirmasis ligos požymis. Kraujuoti gali po lytinių santykių, ar savaime. Vėlesnėse stadijose kraujavimas intensyvėja, ima skaudėti dubens sritį, o vėžiui peraugus šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną,sutrinka tuštinimasis ar šlapinimasis. Kiti požymiai priklauso nuo to, kur ir kiek išplitęs navikas.

Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai metastazuoja į plaučius, kaulus, kepenis. Pagal išplitimą, šis vėžys skirstomas į I - IV stadijas (žr. „vėžio klasifikacija pagal TNM"). Pradiniai pokyčiai gimdos kaklelyje apibūdinami kaip 0 stadija (carcinoma in situ).

Tyrimai

Pirmiausia atliekamas ginekologinis tyrimas, kurio metu apžiūrimas gimdos kaklelis, paimama medžiaga citologiniam tyrimui. Šis tyrimas labiausiai tinka gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Vėžio diagnozę patvirtina darinio biopsija ir histologinis ištyrimas.

Vėžio išplitimas įvertinamas echoskopijos, kompiuterinės tomografijos, rentgeno tyrimo, branduolinio magnetinio rezonanso, scintigrafijos metu. Kartais tiriamas žarnynas, šlapimo sistema.

Gimdos kaklelio vėžio gydymas

Gydymas priklauso nuo gimdos kaklelio vėžio stadijos. Dažniausiai taikomas sudėtinis gydymas: chemoterapija, chirurgija bei spindulinis gydymas. Operacija paprastai atliekama 0 - IIA stadijose (kartu taikoma ir chemoterapija, bei spindulinis gydymas). Vėlesnėse stadijose taikomas chemospindulinis gydymas.

Prognozė

Nulinės stadijos vėžio prognozė gera. Paprastai užtenka nedidelės apimties gimdos kaklelio operacijos (konizacija) ir pacientė pasveiksta. Dėl to rekomenduojama profilaktiškai tikrintis pas ginekologą, nes ši stadija nesukelia jokių simptomų.

Nustačius vėžį I stadijoje, pasveikimo tikimybė - iki 90 proc, II stadijoje - iki 70 proc, III stadijoje - apie 40 proc, o IV stadijoje - mažiau nei 10 proc.