Dializė

Dializė - tai pakaitinės inkstų terapijos metodika, taikoma ligoniams, sergantiems inkstų nepakankamumu, taip pat apsinuodijusiems tam tikromis medžiagomis, nei esant kalio padidėjimui kraujyje.

Hemodializė

Hemodializės metu naudojamas specialus apratas, dializatorius. Dializatorius prijungiamas prie paciento kraujotakos, iš vieno vamzdelio kraujas paimamas, prateka pro specialius "kapiliarus" dializatoriuje, yra išvalomas ir grąžinamas į paciento kraujotaką.

Kraujo "valymui" yra naudojami specialūs tirpalai, turintys tam tikrą koncentraciją mineralinių ir organinių medžiagų (tirpalas atitinka sveiko žmogaus kraujo plazmos sudėtį). Principas - difuzija. Medžiagos iš didesnės koncentracijos pro pusiau pralaidžias minėtų "kapiliarų" membranas patenka į mažesnę koncentraciją. Taip iš kraujo pašalinamos nuodingos medžiagos (dažniausiai "šlakai" - urea ir kreatininas), kalio perteklius, skysčių perteklius. Dializės principu gydomi kai kurie apsinuodijimai - pvz, alkoholio surogatais, kai kuriais vaistais.

Planinė hemodializė atliekama ligoniams, sergantiems lėtiniu, negrįžtamu inkstų nepakankamumu, galutine inkstų ligos stadija. Ligoniai šiam gydymui atrenkami pagal tam tikrus kriterijus - klinikinius požymius, laboratorinių tyrimų rezultatus. Visada paskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis (įvertinama inkstų funkcija). Planinės hemodializės atliekamos dializės centruose, dažniausiai 3 kartus per savaitę. Procedūra trunka 3 - 4 valandas.

Planinei hemodializei naudojama specialiai chirurgiškai suformuota kraujagyslė rankoje (dažniausiai dilbyje). Planuojant hemodializes, chirurgai suformuoja arterioveninį šuntą (fistulė), dėl kurio išsiplečia ir sustorėja rankos vena. Ši vena po 2 - 4 (kai "subręsta") ir naudojama dializinėms adatoms įvesti.

Skubi hemodializė taikoma ūminio inkstų nepakankamumo atveju, taip pat apsinuodijimų metu, esant hiperkalemijai (gyvybei grėsmingas kalio kiekio padidėjimas, kuris dažniausiai pasitaiko inkstų nepakankamumo metu), taip pat lėtinio inkstų nepakankamumo metu, kai yra staigus pablogėjimas.

Savaime suprantama, kad kai reikia skubios dializės, negalima laukti, kol "subręs" minėta fistulė. Todėl į stambią veną (po raktikauliu, ar kakle) įvedamas specialus kateteris, per kurį ir atliekama dializė. Centrinį kateterį veda tik patyręs gydytojas reanimatologas ar nefrologas.

Peritoninė dializė

Šis metodas pagrįstas tuo, jog žmogaus organizmas turi savo "pusiau laidžią membraną" - pilvaplėvę. Chirurginiu būdu suformuojama speciali anga žmogaus pilve, pro kurią įpilamas dializinis skystis. Po kelių valandų jis išpilamas ir pakeičiamas nauju. Principas, kaip ir hemodializės, - difuzija. Šis metodas taikomas, aktyviems, savarankiškiems žmonėms, sergantems galutiniu inkstų nepakankamumu, kurie negali tris kartus per savaitę atvykti į dializės centrą keturių valandų trukmės dializei.

Peritoninė dializė turi trūkumą - infekcijos pavojų, todėl dializatą reikia keisti itin higieniškomis sąlygomis.