Radionuklidinė diagnostika

Radionuklinė diagnostika kitaip dar vadinama branduoline medicina. Tai ligų diagnozavimas radioaktyviosiomis medžiagomis. Šiame tyrime naudojami įvairių medžiagų radioaktyvūs izotopai arba (kartais) izomerai. Radioaktyviųjų izotopų apykaita organizme nesiskiria nuo stabiliųjų izotopų (neradioaktyvių medžiagų). Įvairios medžiagos kaupiasi skirtinguose organuose, arba tik patologiniuose židiniuose, pavyzdžiui jodas (taip pat ir radioaktyvus) - skydliaukėje ir pan. Taigi tyrimo metu pacientui suleidžiama radioaktyvi medžiaga, kuri parenkama pagal tam tikrus reikalavimus - ji yra beveik nekenksminga organizmui. Po tam tikro laiko specialia įranga užrašoma spinduliuotė, kurią skleidžia židinyje susikaupusi ši medžiaga.

Ką galima tirti?

Tyrimas labai tinka inkstų funkcijai tirti, esant kaulų pažeidimui (ištiriams visas skeletas), skydliaukės augliams, plaučių ligoms ir t.t.

Radionuklidinės diagnostikos privalumai

Tai nesukeliantis skausmo, neinvazinis tyrimo metodas. Pakankamai nebrangus ir nesudėtingas. Radioaktyvių medžiagų dozės yra labai mažos, todėl nesutrikdo medžiagų apykaitos ir beveik neapšvitina organizmo - apšvita daug mažesnė nei rentgeno ar kompiuterinės tomografijos metu.

Trūkumai

Nors ir menkai, tačiau šio tyrimo metu organizmas šiek tiek apšvitinamas, todėl jį rinktis reikėtų esant griežtoms indikacijoms.