Ūmus inkstų nepakankamumas

Ūmus inkstų nepakankamumas (ŪIFN) - tai staigus inkstų funkcijos pablogėjimas, kuris galimai yra grįžtamas. Nepriklausomai nuo priežasties, pablogėjus inkstų darbui, organizme kaupiasi toksiškos medžiagos, sutrinka elektrolitų bei skysčių pusiausvyra.

Priežastys

Inkstų funkcijos nepakankamumas - tai sindromas, kurio priežasčių yra daug. Norint lengviau suprasti, jos skirstomos į tris gupes:

1. Sumažėjusi inkstų kraujotaka (prerenalinis IFN). Jį gali sukelti bet koks skysčių netekimas (viduriavimas, diuretikų perdozavimas, nukraujavimas, nudegimas, vėmimas), persiskirstymas organizme (šokas, kasos, pilvaplėvės uždegimas, širdies napakankamumas), kai kurių vaistų poveikis.
2. Pakitusi pačių inkstų struktūra (renalinis IFN). Šis mechanizmas būdingas kai kurių vaistų, toksinų nuodingam poveikiui į inkstų ląsteles (gentamicinas, alkoholio surogatai, alerginė reakcija į vaistus, kontrastas, leidžiamas į veną radiologinių tyrimų metu), inkstų ligoms (glomerulonefritas, intersticinis nefritas, vaskulitai, raumenų suspaudimo sindromo metu išsiskyręs mioglobinas).
3. Šlapimo takų užsikimšimas (postrenalinis IFN). Tai gali būti kristalai (vartojant kai kuriuos vaistus, pvz perdozavus vitamino C), akmenys, navikai, šlapimo pūslės patologija.

Požymiai

Yra keturios ligos stadijos (nesumaišykite su lėtiniu inkstų nepakankamumu, kurio priežastys dažnai kitos, ir kuris vystosi daug metų), kurios trunka nuo kelių dienų, iki kelių savaičių.

Pirmoje stadijoje tipiškų požymių gali nebūti, arba vyrauja pagrindinės ligos (tarkim, apsinuodijimo kažkuriuo vaistu) simptomai. Tačiau inkstų funkcija jau blogėja ir po kelių dienų prasideda antroji stadija - oligoanurijos. Jos metu mažėja šlapimo kiekis, kol ligonis visai nesišlapina (beje, yra ir kita inkstų nepakankamumo forma, kurios metu šlapimo kiekis išlieka normaus, o sutrinka jo koncentracija). Organizme kaupiasi medžiagų apykaitos produktai (šlapalas, kreatininas), todėl gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo, galvos skausmai, silpnumas, psichikos, vėliau ir sąmonės sutrikimas, koma. Rečiau pasireiškia širdiplėvės, pleuros uždegimas. Dėl skysčių pertekliaus gali ištikti plaučių edema, smegenų edema. Kadangi inkstai atsakingi už elektrolitų balansą, sutrikus jų funkcijai, sutrinka ir K, Na, Mg, Ca, P apykaita. Dėl to gali pasireikšti pavojingi ritmo sutrikimai, net staigi mirtis.
Trečia stadija - poliurijos. Jos metu, atsistatant inkstų funkcijai, ligonis pradeda itin gausiai šlapintis. Šioje stadijoje vėlgi svarbu užtikrinti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.

Ketvirtoji, sveikimo stadija. Jos metu inkstų funkcija visiškai atsistato, išnyksta IFN rodikliai kraujyje. Tačiau visiškai inkstai pasveiksta tik per keletą metų.

Tyrimai

Praktikoje inkstų nepakankamumui diagnozuoti naudojami kraujo tyrimai: urea (šlapalas) ir kreatininas. Itin svarbu sekti K, Na, Mg kiekį kraujyje. Radiologiniai tyrimai tinka kai kurioms pagrindinėms ligoms, sukėlusioms IFN, diagnozuoti. Kai diagnozė visiškai neaiški, atliekama inkstų biopsija.

Gydymas

Priklausomai nuo inkstų nepakankamumo sunkumo, ligonis gali būti gydomas ir ambulatoriškai, ir ligoninėje, ir net reanimacijos skyriuose. Pirmiausia labai svarbu koreguoti skysčių balansą - sumažinti perteklių, ar kompensuoti deficitą. Svarbu ir elektrolitų balansas. IFN metu dažnai pavojingai padidėja kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija), todėl skiriamas gydymas jo mažinimui (kalcio druskos, gliukozė su insulinu, diuretikai, salbutamolis). Esant sunkiam inkstų nepakankamumui, nedelsiant atliekamos dializės.

Prognozė

Priklauso nuo pagrindinės ligos, inkstų pažeidimo, skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikdymo laipsnio, paciento amžiaus, gretutinių ligų. Prognozė svyruoja nuo visiško pasveikimo iki staigios mirties.