Mikrobai atakuoja ir laimi?

Taip sparčiai bakterijų atsparumas antibiotikams nedidėtų, jeigu šiuos vaistus vartotume tiksliai pagal medikų rekomendacijas. Kas yra tie antibiotikai? Tai įvairios cheminės medžiagos, kurios žudo bakterijas, neleidžia joms daugintis. Antibiotikai veikia bakterijas, grybus (sukeliančius įvairias grybelines ligas) bei pirmuonis. Virusų antibiotikai neveikia. Vieni žmonės nepagrįstai tiki mistine antibiotikų galia, kiti - nepagrįstai jų bijo.

Problema didėja

Yra dvi stambios antibiotikų grupės: natūralūs ir sintetiniai. Natūralūs - gamtoje sutinkamų mikroorganizmų, augalų ar gyvūnų sintetinami junginiai, veikiantys minėtus ligų sukėlėjus, sintetiniai - dirbtiniai.

Prancūzijos antibiotikų veiksmingumo išsaugojimo plano įgyvendinimo stebėjimo komiteto pirmininkas prof. B. Šlėmeris pabrėžia, kad, didėjant bakterijų atsparumui antibiotikams, jie tampa mažiau veiksmingi. Todėl antibiotikus būtina vartoti tinkamiau. Šiuo klausimu parengtos strategijos dėl sveikatos specialistų ir plačiosios visuomenės informuotumo didinimo.

Pasak prof. B.Šlėmerio, sveikatai antibiotikai tiek pat gyvybiškai svarbūs, kiek ir vanduo. Ateinančių kartų labui reikia pasirūpinti, kad jie išliktų veiksmingi.

Kada atsiranda atsparumas?

Jei antibiotikus vartojame trumpai, per mažomis dozėmis, mikroorganizmai ne žūsta, bet prisitaiko, pakeičia savo ląstelės struktūrą taip, kad vėliau tos pačios rūšies antibiotikas jų neveikia, jie net naudoja antibiotiką kaip maisto medžiagą. Blogiausia, kai atsiranda kryžminis atsparumas, mikroorganizmų nejautrumas dviem ir daugiau antibiotikų. Žmonių, nuo vaikystės be saiko vartojusių antibiotikus, mikroorganizmai tampa atsparūs praktiškai visiems žinomiems antibiotikams.

Tuomet vieninteliu išsigelbėjimo šiaudu tampa vienas ar du vadinamieji rezerviniai antibiotikai. Mokslininkai jau senokai suprato, kad prieš kiekvieną naują, tuokart atrodantį tobulą, antibiotiką netrukus stoja jam atsparių mikroorganizmų armija. Utopija tampa mokslininkų svajonė atrasti naujus, netoksiškus, skirtingai bei labai greitai veikiančius antibiotikus.

Štai kodėl taip svarbu nevartoti antibiotikų be reikalo, o pradėjus gerti - nenutraukti gydytojo nustatyto gydymo kurso, nemažinti vaisto dozių.

Gali sukelti šalutinį poveikį

Medicinos literatūroje aptiksime daug duomenų, kad dažnai vartojantiems antibiotikus didėja tikimybė susirgti kepenų, krūties vėžiu. Kuo ilgiau ir dažniau skiriami vaistai, tuo daugiau kenksmingų medžiagų susidaro organizme.

Antibiotikai (kaip ir visi vaistai) gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Dažniausiai tai būna alergija, apsigimimai, mažakraujystė, skrandžio ir žarnyno funkcijos sutrikimai, kepenų ligos, kurtumas, dantų spalvos ir tvirtumo pokyčiai bei daug kitų šalutinių reiškinių.

Mūsų organizme gyvena „savi" mikroorganizmai, kurie neleidžia kitiems mikrobams (pvz., žarnyno ar stafilokokams) patekti ten, kur jiems negalima, į kvėpavimo takus, garantuoja gerą virškinimo veiklą. Be pagrindo skiriami antibiotikai sunaikina „geruosius" mikrobus. Tuomet jų vietą užima ligos sukėlėjai, su kuriais imuninė sistema iš pradžių neįstengia kovoti.

Dėl antibiotikų sukeltos sunkios alerginės reakcijos pasaulyje kasmet miršta šimtai žmonių. Nesaikingas, netinkamas antibiotikų vartojimas paslepia sunkių ligų požymius, tada ir patyrusiam gydytojui sunkiau nustatyti ligą ir ją gydyti.

Kontrolė nepakankama

Dėl antibiotikų sukeltų pasekmių turi būti atsakingi visi - ne tik gydytojas, bet ir pacientas privalo apgalvoti antibiotikų vartojimo pagrįstumą ir pasekmes. Tėvai, kišantys vaikams antibiotikus, vos jiems suslogavus, gydytojai, skiriantys juos ne pagal ligos simptomus ir tyrimus, farmacininkai, be recepto pardavinėjantys antibiotikus, žmonės, atkakliai reikalaujantys skirti šių vaistų ar net perkantys jų be recepto, - jei ne nusikaltėliai, tai mažų mažiausiai - piktybiški nesusipratėliai.

Per savo daugiau kaip 20 metų gydytojos praktiką įsitikinau, kad daug lemtingų žmogaus sveikatai ir net gyvybei dalykų nutinka iš nežinojimo, nesupratimo, nesusikalbėjimo. Tad žmonėms svarbu nebijoti klausti ir aiškintis ligos diagnozę, numatomus tyrimus, gydymą, prognozę, galimus alternatyvius gydymo būdus. Būtina domėtis, kodėl paskirti tokie, o ne kitokie vaistai, juo labiau antibiotikai, kas gali nutikti juos vartojant, kokie diagnozę galintys patikslinti tyrimai atliekami poliklinikoje nemokamai, kokius galima atlikti mokamai, kokie tyrimų atsakymai (jei tyrimai atlikti jūsų sąskaita, jų originalai priklauso jums, kopijos lieka įstaigos dokumentacijoje), jei pakeistas gydymas, tai kodėl ir kuo skiriasi nuo ankstesnio. Jums paprašius, įstaiga privalo pateikti jūsų asmens sveikatos dokumetų kopijas (jos atliekamos jūsų sąskaita).

Šalyje antibiotikų skyrimo kontrolė - nepakankama. Nėra aiškiai nustatyta, kaip tiksliai ir greitai nustatyti ligos sukėlėją ir kokius antibiotikus (jei jų reikia) pasirinkti. Europos šalys senbuvės jau senokai tam naudoja specialius testus, dauguma Lietuvos medikų neturi galimybių to daryti prieš skirdami antibakterinį gydymą.

Profilaktiškai antibiotikai nevartojami. Nebent ligonis serga sunkia liga (nekompensuota cukralige, širdies reumatu ir pan.) ir yra ruošiamas planinei operacijai.