Lietuvoje pirmą kartą minima Europos supratimo apie antibiotikus diena

2008 m. lapkričio 18 d. pirmą kartą minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Visos Europos Sąjungos valstybės prisijungė prie šios Europos sveikatos iniciatyvos, remiamos ir Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų suinteresuotų sveikatos specialistų bei mokslininkų grupių. Šių metų Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į nereikalingo antibiotikų vartojimo sustabdymą, padėti geriau suprasti neteisingo antibiotikų vartojimo pasekmes ir protingo antibiotikų vartojimo svarbą.

Mokslininkams ir gydytojams bakterijų atsparumo antibiotikams problema aktuali nuo pat antibiotikų atradimo. Praėjus mažiau nei metams nuo pirmojo antibiotiko - penicilino masinio vartojimo pradžios praeito amžiaus viduryje, buvo išskirtas ir pirmasis atsparus infekcijos sukėlėjas - auksinis stafilokokas. Ir šiandien ši bakterija, tapusi atspari daugeliui antibiotikų, kelia medikų ir visuomenės nerimą visame pasaulyje. Ligoninėse jau nustatoma ir visiems šiuo metu turimiems antibiotikams atsparių bakterijų, kurių sukeliamos infekcijos dažnai baigiasi mirtimi.

„Europos minėtinų datų kalendoriuje buvo įrašyta dar viena diena, kuri skirta antibiotikų ir atsparumo problemoms. Žinodami, kad bakterijų atsparumas antibiotikams didėja ir turime visiems antibiotikams atsparių bakterijų, bei tai, kad naujų antibiotikų kūrimas yra labai sudėtingas, visi kartu - medikai, politikai, visuomenė - turime siekti išsaugoti turimus antibiotikus. Kai kurių Europos valstybių patirtis rodo, kad sutelkus medicinos atstovų, visuomenės ir politikų pastangas, galima sumažinti antibiotikams atsparių bakterijų plitimą. Pagrindinis pirmosios Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas - paskleisti žinią apie teisingo antibiotikų vartojimo svarbą. Tikimasi, jog kasmet lapkričio 18-tąją minima Europos supratimo apie antibiotikus diena prisidės bakterijų atsparumo mažinimo ir taip ", - sakė Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. Rolanda Valintėlienė.

Bakterijų atsparumo antibiotikams lygį geriausiai atskleidžia Europos antimikrobinio atsparumo priežiūros sistema, jungianti 31 mūsų žemyno valstybę. Lietuva prie šio tinklo prisijungė bene vėliausiai, t.y. 2006 metais, todėl šiuo metu dar sunku daryti apibendrinimus apie situaciją mūsų šalyje. Žinoma tai, jog Lietuvoje kai kurių visuomenėje plintančių bakterijų atsparumas yra panašus kaip Skandinavijos šalyse, kuri šioje srityje laikosi bene geriausiai, ir gerokai mažesnis už Europos vidurkį. Tačiau mūsų šalies ligoninėse plintančių sukėlėjų atsparumas yra žymiai didesnis už ES vidurkį ir kelis kartus viršija Skandinavijos šalių rodiklius.

Tiek medicinos atstovams, tiek visuomenei suprantamas faktas, jog žmogus sunkiai išgyventų be antibiotikų, tačiau gausus ir neteisingas jų vartojimas turėtų būti mažinamas, siekiant pristabdyti atsparių bakterijų vystymąsi ir plitimą. Pirmosios atsparumo mažinimo nacionalinės programos buvo pradėtos įgyvendinti Skandinavijos šalyse - Danijoje bei Švedijoje. Šiose šalyse iki šiol situacija yra sėkmingai valdoma.

Lietuvoje 2007 m. buvo parengta ir patvirtinta sveikatos programa, kurioje numatytas situacijos šalyje įvertinimas ir rekomendacinių nuostatų įgyvendinimas. Vis dėlto ši programa nepateko į prioritetinių programų sąrašus ir kol kas nėra finansuojama. Tikimąsi, jog Europos supratimo apie antibiotikus dienos paminėjimas privers ir mūsų šalies piliečius susimąstyti apie žalingą antibiotikų vartojimą.