Amžinas žmonių ir bakterijų konfliktas

Kadaise vokietis gydytojas fiziologas, Nobelio premijos laureatas Paulis Erlichas antibiotikus pavadino stebuklinga kulka, gelbstinčia žmoniją nuo daugybės ligų ir mirčių. Tačiau bėgant laikui paaiškėjo, kad ši „kulka" jau ne visuomet pasiekia tikslą.

Taip yra todėl, kad bakterijos, sukeliančios infekcines ligas, išmoko apsisaugoti - pavyzdžiui, išskirti fermentus, naikinančius antibiotikus, t. y. įgijo atsparumą vaistams. Prieš 5-7 metus tam tikri vaistai puikiai veikė, o dabar ligoniams juos skirti beprasmiška, jie įveikti infekcijos nebegali. Atsparumas vaistams vienos rūšies bakterijų kitoms gali būti perduodamas tarprūšinio kryžminimosi būdu. Remiantis kai kurių mokslininkų duomenimis, po 10-15 metų mes vėl galime likti bejėgiai prieš visas ligas.

Ši problema yra pasaulinio masto - juk infekcijoms sienos neegzistuoja. Ją bandoma spręsti dviem būdais: kuriami nauji antibiotikai ir ieškoma, kaip galima racionaliai vartoti tuos, kurie jau seniau sukurti.

Viena iš priežasčių, kodėl antibiotikai nebeveikia, - jie vartojami pernelyg dažnai ir ne visuomet pagrįstai.

Patikimumas ar saugumas?

Dauguma žmonių įsitikinę, kad patys efektyviausi, patikimiausi ir saugiausi - naujos kartos antibiotikai. Taip yra iš tikrųjų, tačiau tai nereiškia, kad būtent jie visada geriausias pasirinkimas.

Kaip žinoma, antibiotikai pasižymi išskirtine savybe - kiekvienas vaistas efektyvus tik tam tikros rūšies bakterijoms, vieni vaistai veikia 1-2 rūšių bakterijas, kiti - kelių. Antibiotikų kartos viena nuo kitos skiriasi poveikio spektro platumu.

Viena vertus, tai gerai, kita vertus - nelabai. Todėl, kad plataus poveikio spektro vaistas naikins ne tik ligos sukėlėjus, bet ir žarnyno mikroflorą, vadinasi, disbakteriozė garantuota.

Tačiau svarbiausia, kad kitą kartą šio antibiotiko vartoti turbūt nebus įmanoma. Teks skirti stipresnius vaistus, didinti dozes. Būtent todėl negalima antibiotikų rinktis patiems, pasitarus su vaistininku.

Svarbiausia - jei galima pritaikyti preparatą, kuris bus tinkamo poveikio spektro, plataus veikimo vaisto skirti nereikia. Deja, ligoniai mano: jei poveikio spektras platesnis, vadinasi, taip patikimiau, tačiau kitą kartą jiems šio vaisto jau nebebus galima skirti, nes jis nebebus toks efektyvus.

Reikalingi ar ne?

Antibiotikai skiriami tik bakterinėms infekcijoms gydyti (plaučių uždegimui, šlapimo pūslės ir lytinių organų infekcijoms, ausų, gerklės, nosies uždegimams ir kt.), taip pat sergant kai kuriomis žarnyno infekcijomis, odos, minkštųjų audinių pūlingais uždegimais.

O štai prieš virusus antibiotikai bejėgiai. Todėl juos draudžiama vartoti sergant gripu, viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, hepatitu, kai kuriomis kitomis ūmiomis infekcijomis.

Tačiau žinome, kad kai persirgę kvėpavimo takų infekcijomis niekaip negalime liautis kosėję, slogavę, gydytojai neretai skiria antibiotikų. Kodėl, jei jų vartoti negalima?

Galima ir net būtina, jei pasireiškia antrinė infekcija. Jei po gripo kyla bakterinio plaučių uždegimo pavojus, antibiotikai būtini, kad ligonis būtų apsaugotas nuo komplikacijų.

Tačiau tam gydytojas turi turėti rimtą priežastį. Antibiotikų galima skirti, jei vėl pakilo temperatūra po to, kai kelias dienas ji jau buvo nukritusi, sustiprėjo kosulys, atsirado dusulys - akivaizdūs bakterinės infekcijos požymiai.

Ką skirti?

Esant infekcinei ligai gydytojas, nustatęs diagnozę, dažniausiai skiria vieną iš preparatų, tinkamų būtent tai ligai gydyti.

Tačiau tam, kad pasirinkimas būtų optimalus, gydytojas turi žinoti, ar pacientas nealergiškas šiam vaistui, ar neserga lėtinėmis ligomis, kokiais antibiotikais buvo gydomas anksčiau ir kada.

Reikalas tas, kad bakterijos gana greitai tampa atsparios vaistams ir pakartotinai skiriant tą patį vaistą jis jau bus neveiksmingas.

Todėl tokiais atvejais skiriami antros kartos antibiotikai, jų veikimo spektras yra platesnis.

Vaisto efektyvumas nustatomas per 3 paras nuo gydymo pradžios, jei ligoniui nė trupučio negerėja, vaisto vartojimas nuraukiamas ir skiriamas kitas preparatas.

Šalutinis poveikis

Gandų apie antibiotikų keliamą pavojų daugybė, tačiau juos teisingai parenkant ir vartojant pavojus minimalus.

Žinoma, yra ir realių pavojų. Kadangi su vaistu pirmiausia susiduria virškinamasis traktas, tikėtinos netoleravimo reakcijos - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.

Pasireiškus šiems simptomams reikia gerti daug skysčių - vandens, kompoto, silpnos arbatos su citrina.

Galima išgerti aktyvintos anglies ar kito sorbento. Žinoma, reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

Rimčiausia ir labiausiai paplitusi antibiotikų vartojimo pasekmė - disbakteriozė.

Pavartojus kai kurių vaistų gali atsitikti taip, kad žarnynas taps sterilus.

Kad būtų išvengta tokių pasekmių, po antibiotikų kurso būtina pavartoti laktobakterijų ir bifidobakterijų, jos padės atkurti žarnyno mikroflorą.

Labai svarbu pakoreguoti mitybą, kasdien reikia vartoti raugintų pieno produktų: kefyro, jogurto, ypač tų, kur yra bifidobakterijų ir laktobakterijų.

Vartojant antibiotikus gana dažnai atsiranda alerginių reakcijų. Jos pasireiškia įvairiai, gali išberti, imti niežėti odą, pasireikšti dusulio, astmos priepuoliai. Esant tokiam šalutiniam poveikiui taip pat būtina pasitarti su gydytoju, jis paskirs vaistų nuo alergijos ir antibiotikus pakeis kitais.

Kas gali pakeisti

Šiuo metu aktyviai vartojama iš principo nauja antibakterinių preparatų klasė - bakteriofagai, paprasčiau tariant, fagai.

Jie taip pat kaip mums įprasti antibiotikai kovoja su bakterijomis.

Tačiau jie tai daro daug tiksliau, naikina tik tuos mikrobus, prieš kuriuos ir yra nukreipti. Kiti mikroorganizmai lieka. Tuo iš esmės ir skiriasi fagai nuo įprastų vaistų.

Naikindami tik tam tikrus mikrobus fagai nesunaikina natūralios organizmo mikrofloros ir nesukelia disbakteriozės. Galima sakyti, kad naujieji vaistai - patys saugiausi antibakteriniai preparatai.

Tradiciniai antibiotikai - universalūs preparatai. Fagai yra individualūs, kiekvienas jų kuriamas remiantis konkrečios bakterijos tyrimais - į vaistų gamyklą atvežamas konkretus mikrobo pavyzdys ir kuriamas jį paveikti galintis vaistas.

Kai toks vaistas patenka į organizmą, jis veikia konkretų mikrobą, pamažu naikina jau egzistuojančias kolonijas ir neleidžia atsirasti naujoms. Fagai - savotiški virusai bakterijoms, šios žūva jais užsikrėtusios. Fagai, įvykdę savo misiją, iš organizmo pasišalina.