Antibiotikai

Antibiotikai - tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti sustabdo jų dauginimąsi. Yra plataus ir siauro veikimo spektro antibiotikų. Pagal veikimo mechanizmą antibiotikai skirstomi:

• Sustabdantys bakterijų apvalkalo sintezę.
• Keičiantys ląstelių membranos laidumą.
• Slopinantys mikrobo baltymų sintezę.
• Slopinantys bakterijų nukleorūgščių (genetinės medžiagos) sintezę.
• Slopinantys mikrobų fermentą girazę (šis fermentas naudojamas DNR sintezėje).

Čia išvardintos pagrindinės antibiotikų grupės, jų veikimo pobūdis ir pagrindinės situacijos, kada juos skirti.

I Penicilinai

Jie veikia baktericidiškai (sunaikina mikrobus). Slopindami bakterijų apvalkalo sintezę, veikia tik jų dauginimosi stadijoje (sutrikdo mureino sintezę). Penicilinai vartojami sergant kvėpavimo takų, šlapimo sistemos infekcijomis, sifiliu, gonorėja, bakteriniu meningitu. Penicilinai skirstomi:

1. Natūralūs ir biosintetiniai. Šie antibiotikai yra riboto veikimo spektro, daugiau veikia prieš gramteigiamas bakterijas:

• Ilgo veikimo (benzilpenicilino prokaino druska, bicilinas 1);
• Trumpo veikimo (benzilpenicilino natrio druska, benzilpenicilino kalio druska, fenoksimetipenicilinas);

2. Pusiau sintetiniai.

• Oksacilinas (tinka stafilokokų sukeltoms infekcijoms); kloksacilinas, flukloksacilinas, dikloksacilinas, meticilino natrio druska.
• Plataus veikimo spektro: ampicilinas, amoksicilinas, karbenicilinas.
• Naujos kartos, plataus veikimo spektro: azlocilinas, mezlocilinas, piperacilinas.

II Makrolidai

Veikia bakteriostatiškai (sustabdo jų dauginimąsi).šie atibiotikai yra riboto veikimo spektro, labiau veikia gramteigiamas bakterijas.

1. Senos kartos (eritromicinas) - tai rezervinis vaistas, vartojamas, kai neveikia penicilinas. Gali pakenkti kepenims, sukelti tromboflebitus (venų uždegimus).

2. Naujos kartos (azitromicinas, klaritromicinas) - ne tokie pavojingi kepenims, klaritromicinas vartojamas opaligės gydymui.

III Linkozamidai

Veikia bakteriostatiškai, riboto veikimo spektro, labiau veikia gramteigiamas bakterijas, ypač stafilokokus. Taip pat gerai veikia anaerobus (bakterijas, kurios gyvena ir dauginasi vietose, kur nėra deguonies). Labai tinka osteomielitų (kaulų čiulpų uždegimų) gydymui. Atstovai - linkomicinas, klindamicinas. Gali sukelti pseudomembraninį kolitą (žarnų uždegimą). Dar vienas galimas šalutinis poveikis - hemopoezės (kraujo gamybos) slopinimas.

IV Polimiksinai

Veikia baktericidiškai, riboto veikimo spektro. Veikia gramneigiamas bakterijas, nesirezorbuoja iš žarnyno. Vartojami žarnyno infekcijom gydyti ir vietiškai - pragulom, nudegimam. Šalutinis poveikis - toksiškai veikia nervų sistemą, inkstus. Atstovai - polimiksino M sulfatas (labai toksiškas, todėl galima vartoti tik vietiškai), polimiksino B sulfatas (mažiau toksiškas, vartojamas itin sunkių infekcijų atveju).

V Chinolonai

Veikia baktericidiškai, slopina fermentą girazę. Riboto veikimo spektro, labiau veikia gramneigiamas bakterijas. Dažniausiai vartojami šlapimo takų infekcijom gydyti (nes išsiskiria per inkstus nepakitę). Šalutinis poveikis - slopina kaulų formavimąsi (dėl to negalima vaikams), sukelia apsigimimus (negalima nėščiosioms), gali pakenkti nervų sistemai, kraujodarai. Atstovai:

1. Senos kartos: nalidikso rūgštis, oksolino rūgštis.

2. Naujos kartos: ofloksacinas, ciprofloksacinas, norfloksacinas.

VI Cefalosporinai

Plataus veikimo spektro, veikia baktericidiškai, slopindami bakterijų sienelės apvalkalo sintezę. Pagrindiniai atstovai:

1. I kartos cefalosporinai: cefaleksinas, cefazolinas, cefalotinas. Vartojami stafilokokų, streptokokų sukeltoms infekcijoms (pūlinėms).

2. II kartos: cefuroksimas. Ypač veiksmingi prieš anaerobines bakterijas. Vartojami pooperacinėms infekcijom gydyti.

3. III kartos: ceftriaksonas, lorakarbefas, cefotaksimas, ceftazidimas. Vartojami sunkiom infekcijom gydyti (meningitas, gonorėja).

4. IV kartos: sunkioms infekcijoms. Cefepimas.

VII Aminoglikozidai

Veikia baktericidiškai, slopindami bakterijos sienelės apvalkalo sintezę. Plataus veikimo spektro, bet labiau veikia gramneigiamas bakterijas. Vartojami virškinimo trakto, šlapimo takų ir sisteminėms infekcijoms gydyti. Pavojingiausi šalutiniai poveikiai: gali pakenkti klausai, sukelti apsigimimus (dėl to negalima nėščiosioms), gali pakenkti nervų sistemai.

1. Senos kartos: streptomicinas (veikia ir prieš tuberkuliozės sukėlėjus), kanamicinas, neomicinas.

2. Naujos kartos: gentamicinas (platesnio nei kiti veikimo spektro; didelės dozės gali sutrikdyti pusiausvyrą).

VIII Tetraciklinai

Labai plataus veikimo spektro, veikia bakteriostatiškai, slopindami bakterijų baltymų sintezę. Negalima gerti su pienu, ne susidaro netirpios medžiagos ir antibiotikas tampa neveiksmingas. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai: kaupiasi kauluose, dantyse (gali patamsėti dantys), vaikams slopina augimą. Negalima vartoti nėščiosioms.

1. Senos kartos: tetraciklinas, oksitetraciklinas (naudojamas vietiškai).

2. Naujos kartos: doksiciklinas (chlamidiozė, laimo liga), metaciklinas.

IX Chloramfenikolis

Kitaip vadinamas levomicetinu. Labai plataus veikimo spektro. Labai toksiškas, todėl vartojamas tik tada, kai nepadeda kiti antibiotikai. Šalutiniai poveikiai: slopina eritrocitų gamybą, toksiškas kepenims, kenkia kaulų čiulpams.

X Rifamicinai

Rifampicinas. Veikia baktericidiškai, slopindamas mikrobų nukleorūgščių sintezę. Vartojamas tuberkuliozės gydymui. Gali būti pavojingas kepenims. Negalima vartoti pirmus tris nėštumo mėnesius.

XI Sulfanilamidai

Tai nėra tipiški antibiotikai, nes, skirtingai nei kiti, veikia ne tik bakterijas, bet ir grybelius bei pirmuonis (ypač toksoplazmas). Bakterijas veikia silpniau nei kiti antibiotikai. Atstovai: urosulfanas (šlapimo takų infekcijoms), sulfazinas, sulfapiridazinas, sulfadenas, ftalazolis (virškinamojo trakto infekcijoms). Šie vaistai vartojami ūmiom, nekomplikuotom infekcijom gydyti. Natrio sulfacilis (akių konjunktyvitui), sulfasalazinas (žarnų ligoms). Kombinuotas sulfanilamidų preparatas - sulfametoksazolis - trimetoprimas (kitaip - baktrimas, biseptolis) vartojamas kvėpavimo, šlapimo takų infekcijoms gydyti. Galimi šalutiniai efektai - kraujodaros slopinimas, vartojant ilgai - anemija. Negalima vartoti nėščiosioms.